Mar 3, 2011

Guaraná

GUARANÁ


Vivia na selva um casal de índios. Eles eram muito felizes. O filho deles era muito bom. Esse menino foi crescendo com saúde, força, inteligência e bondade. Ele queria saber sobre Jurupari. Ninguém lhe dizia sobre o espírito "Boca torcida".

Era o único segredo desconhecido. Um dia, Jurupari ouviu sobre o menino.

Jurupari podia assumir a forma que quisesse, inclusive tornar-se invisível. Aí, Jurupari começou a observá-lo de perto. Quanto mais observava , tanto mais raivoso ficava. Sentia muita inveja.

Então Pensou: - Eu mato esse menino.... Não deve existir uma pessoa assim perfeita!

Jurupari não achava maneira de matar o menino. Na mata os animais e aves cercavam o menino, Ele ficava no meio deles, acariciando-os.

Ele gostava de comer frutos maduros.

Aí Jurupari pensou : - Vou me transformar em cobra e o matarei !

Um dia o menino subiu numa árvore para comer frutos.

Jurupari, transformado em cobra, se aproximou.

O menino não tinha medo de nenhum animal da floresta. Ele conhecia mesmo todos os animais .

Só havia uma coisa que ele não sabia. Isso era que Juruparí podia transformar-se em qualquer coisa.

Quando o menino estava descendo da árvore, a serpente o mordeu.

Depois, quando foram procurar o menino. Ele estava caído, com os olhos revirados para trás. As frutas estavam esparramadas no chão. Todos ficaram tristes.

Um índio disse: - Coisa de Jurupari ! Única coisa da selva que o menino não conhecia...

Todos choravam.

De repente , barulho de trovão se fez ouvir. O céu limpo, sem nuvens. Todos assustados.

A mãe do menino, disse : - É a voz de Tupã. Deseja que plantemos os olhos do meu filho. Tupã está dizendo:- Desses olhos brotará uma planta milagrosa.

Esses frutos serão felicidade. Os índios enterraram os olhos do menino. Desses olhos nasceu uma planta. Dessa planta frutificaram frutos parecidos com os olhos do menino.

Os índios Sateré- Mawé colheram esses frutinhos, torraram as sementes , moeram , misturaram um pouco de água e amassaram fazendo uma pasta dura . Aí enrolaram em forma de pauzinhos e foram secando em fogo lento até se tornarem bem duras como madeira. . Eles quando querem beber , misturam o pó desses pauzinhos raspados na água com açúcar. Deram a esse produto o nome de "wara na" "Guaraná". Waraná é a mesma palavra "Ybyra rãna". que traduzido ao pé da letra significa "Parecido pau".

GUARANÁ



Abá yoyabé kaaguasú pe amuara. A'e orybeté. A'e rayra katueté oikoréme . Ebokué kurumin jekyia ikatú, kikimaba, akangatú, angaturama bé.

I Yurupari resé oikuabypotara. Naabaruã oiéi Yuru pari resé ixupé.

I ypysãi kuapireyma .

Amo ara, Yurupari osendub kurumin resé. Yurupari opakatú mbae tetiruã oipotara oyemonhangab ikatú bo. Oyemo apyakakeyma bé.

Aéreme, Yurupari kurumin osepyakypy. Osepyak kurumin memeté momaramotara rain. I suerunetá oekó .

Aéreme oimoang : - Xe oiyuká kurumin... abaeté ãyaba maa ekatueyma bo.

Yurupari ndo uasémoi marã yabé kurumin oyuká .

Soó bé guirá bé oikakuab kurumin kaa pe. Kurumin a'e oikarãy , a'e pupé oikóbo. I oikarupysyk ybá aujé.

Aéreme, Yurupari oimoang :- Xe momoybo kurumin oyukane !

Amu ara, kurumin okarú ybá resé omojeupyra ybyrá pe

Yurupari momoypyra rokakar.

Kurumin na sykiyéruã kaa soó amó. I soó opain oikuabaé.

I ndokuabi mbae ypy auba. Ebokuey mbae, Yurupary moopakatú mbae tetiruã .

Kurumin gueyb oikobo ybyrá sui , mboi osuú.

Aériré , opain oipiamo kurumin. I kurumin esa mobabaka sasakuera, aripyra oikobo .

Opain ybá oyemosãia ybype. Opain torybeyma.

Amo abá oié:- Yurupari mbaé ! Kurumin ndoikuabi kaa ypymbaé .

Opain oyaseó.

Asapyá, murumuru yemopysaká. Ybakoby amaneyma. Opain yepiringa.

Kuruminyresy oié:- Tupã nheenga ! Tupã oipotar tya yatym xe rayra resa. Tupã ié oikobo kó esá sui sẽyuiã ybá posangeté! Kó ybá yandé oryba!

Abaetá oitym kurumin esá . Kó esá sui sem ybyrarama. Ybá kurumi resá rana moybá ebokué ybyrarama pe.

Abá Sateré-Mawé oipoapyk ebokué ybá mirin. Abé I oiembé ybásy . Aeibé ybásy mokuypyra bé moiké ty mokõnyo riré , oyuká to monanymbyrá atã . Aéreme, moybirain yabé riré, oimotyning tatá yatyka pe moybyranã mbae atã ãyé .

A'e úpotar kuri ramé, oipukuia kó ybyrain karãinpyra ryekuí bé ty bé kuieenbé pe.

Sateré.Mawé aba osenoin "warana" ebokué mbae. Waraná ybyrá rãna nheenga aé.


GUARANA’


Unu paro da indi©eno vivadis en arbaro. Ili estis tre feliçaj. Ilia filo estis ege bona.

Tiu knabo kreskadis sane, forte, inteligenta kaj bonkora.

Li volis scii pri Jurupari. Tamen neniu lin diris pri la spirito “tordita bußo”. Tiu estis la sola afero pri kio li ne konis.

Iu tago, Jurupari aüdis pri la knabo. 

Jurupari povis aliformi©i laü sia volo. Eç fari©i nevidebla.

Tiam, Jurupari komencis rigardi la knabon el proksime.

Iom pli li rigardadis la knabon des pli da kolero li sentis. Li estis ege ∆aluza .

Pro tio li pensis :- Mi mortigos tiun knabon.... Ne indas ekzisti homo tiel perfekta!

Tamen, Jurupari ne trovis kiel mortigi la knabon. En la arbaro, la animaloj kaj birdoj çiam çirkaüis la knabon kiu restadas meze de ili ilin karesante.

La knabo ßatis man©i maturajn fruktojn.

Tial Jurupari ekpensis :- Mi aliformi©u al serpento kaj tiel lin mortigu !

Iu tago, la knabo grimpis arbon por man©i fruktojn.

Jurupari aliformi©ita al serpento alproksimi©is.

La knabo ne timis iun aijn besto de la arbaro. Li bone konis çiujn bestojn.

Estis nur unu afero pri kiu li ne konis. Tio estis ke Jurupari kapablas aliformi©i al ion ajn.

Kiam la knabo estis malsupren irante la arbon, la serpento lin mordis.

Poste, kiam oni iris por serçi la knabon, li estis falita sur grundo , kun la okuloj reversitaj malantaüen. La fruktoj estis disßutitaj sur la grundo. Çiuj mal©oji©is.

Iu indi©eno diris :- Estis Jurupari ! Estis la sola afero de la arbaro kiu la knabo ne konis...

Çiuj estis plorantaj.

Subite, aüdi©is tondro-bruo. La çielo hela, sen nube. Çiuj timegis.

La patrino de la knabo diris:- Estas la voço de Dio. Li deziras ke ni plantu la okulojn de mia filo. Dio nun diras ke de tiuj okuloj naski©os miraklan planton.

Tiuj fruktoj estos nia feliço. La inde©enoj enterigis la okulojn de la knabo. El tiuj okuloj naski©is iu arbeto. Tiu arbeto fruktdonis fruktojn similajn al la okuloj de la knabo.

La indi©enoj Satere’-Maüe‘ rikoltis tiujn fruktetojn , rostis iliajn semojn , muelis ilin . miksis iom da akvo kaj knedis ©is fari©i kvazaü malmola mastigo. Tiam ili rulis ©in muldante je la formo de stangetoj. Poste, ili sekigis la stangetojn sur fajro modera ©is ili fari©i malmola kvazaü ligno.

Kiam ili volas trnki, ili miksas la polvon raspitan de tiuj stangetoj en akvo kun sukero.

Ili nomis tiun aferon kiel “üara na’ ” (guarana’) Üarana estas la sama vorto “jbjra ranna”, kiu tradukita laü vorte estas “simila al ligno”

グワラナ

ジャングルで、インディアン夫婦が暮らしていました。彼らは、とても幸せでした。彼らの息子は非常に良くて、健康で強く、賢く、やさしく成長していました。その男の子はユルパリに対して好奇心がありました。だれも、”歪んだ口”と言う霊に関して、彼に教えませんでした。これが、彼が知らない唯一のことでした。ある日、ユルパリがその子供の事を耳にしました。

ユルパリは好きなものに自分を事由に帰る事が出来、自分の姿が見えないようにする事も出来るものでした

そこで、ユルパリは近くからその子供を観察することにしました。しかし、観察すればするほど、怒りが増していました。

それで思いました:ー その子供を殺してやろう!そのように完全な人間があるべきではない!

しかし、ユルパリにはその子供を殺す機会が中々有りませんでした。ジャングルでは、動物達や鳥達がいつでも、その子供を囲んでいました。かれはいつも彼等にかこまれて、かれらに愛撫をしていました。

その子供は成熟した果物を食べるのが好きでした。

ソコデ、ユルパリが考えました:ー 蛇に化けて、彼を殺そう!

ある日、その男の子が果物を食べようとして、或樹に登りました。

ユルパリが蛇に化けて、近づいて来ました。

その子供はジャングルの動物達を全部知っていたので、恐がるものはいませんでした。しかし、彼が知らなかったことが一つだけ有りました。それはユルパリが何物にも化ける事が出来ると言う事でした。

男の子が樹から降りている最中に、蛇に化けていたユルパリが彼を噛み付きました。

のちに、皆が子供を捜しに行った時、彼は目が裏返したままで地面に転んでいました。果物は全部地面にひっくりかえていました。皆が悲しくなりました。

インディアンの一人が言いました:ー ユルパリの製だ!この子が知らなかったジャングルの唯一の事だ!

皆が泣いていました。

突然に、雷の音が聞こえました。空は真っ青.... 、雲一つもない..... 、皆が驚きました。

その子供のお母さんが言いました:ー 神なりだ!私の子の目を植えって欲しいって!その目から奇跡を起こすような植物が生まれると神が言っておられます!その植物の実が幸せを齎すと言っておられます!

インディアン達はその子供の目を埋めました。それらの目から ある植物が生えてきた。その植物からなくなった子供の目とそっくりの実が実りました。

サテレテーマウエ インディアン達はそれらの実を収穫して、それらの種を煎って、挽いて、少しの水と混ぜコネって、堅い粘土状にしました。そのあとに、丸めて、切った小枝のような形にして、木のように堅くなるまで小火で炙りました。

彼等が飲みたい時、その小さな棒を削って、出来た粉を砂糖水に入れ混ぜって飲みます。

そのものを ”ワラ ナ” と呼びました。ワラナ(グワラナ)の語源は”イビラ ランナ” です。その意味は ”木のような” です。


Apr 19, 2010

Gato Malandro



Um gato estava caçando um rato. Depois de muita correria, o rato se esconde em sua toca e escuta um latido:

- Au! Au! Au!

Pensando que estava salvo, o rato sai da toca e o gato o abocanha !

Antes de ser engolido, o rato pergunta ao gato:

- Mas e o cachorro que estava aqui?

E o gato:

- Pois é, meu filho... Hoje em dia, quem não fala dois idiomas não sobrevive!

Pixana minguaba


Amõ pixana eguya pysyk oikóbo. Nhannhanetá riré, eguya oguara pupé o-nhemimo , iaguará-nhenga sendub:

- Au ! Au! Au!

Ta jepysyrõ o-moangybo , eguyá oguara-sui o-sem. Pixana o-ipysyk aú-nhenhé.

Mokongypyra yanondé , eguyá pixana-pe o-iporandub

- Aé, mamõ-pe aguará koé o-ikó ?

Saéramo pixana oié:

-Xá, xe rayra.... Koyribé , mokõi nheenga Ndo-inheengi uará ndo ikoi jepotabébo !


Fripona kato


Iu kato estis çasanta iun raton. Ili kuris kaj kuris kaj finfine la rato sin kaßas en ©ia dometaço kaj tiam ©i aüdas bojadon:

- Au! Au! Au!

Ju©ante ke li jam estis sava, la rato eliris la dometaçon kaj la kato ©in bußumas.

Antaü esti englutita , la rato demandis al la kato:

- Sed, kion okazis kun la hundo kiu estis çi tie ?

Kaj la kato respondis :

- Tia estas, mia kara ... Nuntempe , tiu kiu ne parolas du lingvojn ne povas survivi !


ずる賢い猫


猫は、鼠を狩っていました。 あちこち必死に走り逃げた後、鼠は自分の住み穴に入り隠れた。そこで、ほえ声を聞きました:

- アウ! アウ! アウ!

助かれた思って、鼠は穴を出た。待っていた猫は彼を噛み付く!

飲み込まれる前に、鼠は猫に聞く:

- けど...、ここにいた犬はどうした?

猫が言った:

- そうなんだ君よ!... この頃は、2つの言語が出来ない者は、生きられないよ!

Apr 2, 2010

Onça Pintada


Era no tempo em que Deus fazia os bichos para povoar a terra.

Primeiro ele fez bichos grandes que viviam só comendo as ervas durante todo o tempo.

Eram bichos pacíficos. Mas comiam demais. A natureza não conseguiria produzir o suficiente para manter o ciclo.

Então Deus fez animais carnívoros para manter o equilíbrio. Fez os bichos carnívoros menores para que não ocorresse o mesmo problema. Porém esses bichos eram muito gulosos e comiam até mesmo seus iguais. Com isso rompeu-se o ciclo natural e destruiu-se quase tudo.

Então Deus começou a fazer bichos pequenos , apesar de pequenos roíam e comiam tudo e ainda por cima se multiplicavam muito rapidamente.

A natureza começou novamente a entrar em estado de perigo. Foi aí que Deus teve a idéia de fazer a onça.

A onça pode ficar quase um mês sem comer , assim como pode comer até 20 quilos de carne de uma só vez. É carnívora. Caça veados, queixadas, capivaras e outros roedores, macacos, antas, aves e até cavalos , vacas e porcos.

Muitas vezes a onça entra em rios profundos para caçar peixes grandes .

A onça pode comer até mesmo o jacaré, e jibóias, que quando abocanhada pela onça, não consegue escapar.

A onça é ágil, silenciosa e paciente Tem sentidos muito aguçados e sobe em árvores, nada, mergulha, salta , é rápida no correr, é forte, chegando a pesar mais de 100 quilos e alcança um tamanho de quase dois metros de comprimento.

Por outro lado , tem um periodo de gestação de aproximadamente 110 dias, quando gera de 2 a 3 filhotes. É amorosa , cuida dos filhotes amamentando-os por cerca de sete meses, e ensinam aos filhotes como caçar , nadar .mergulhar trepar em árvores .

Deus, achou que com um bicho assim poderia controlar o ciclo da natureza selvática.

De fato, era um bicho bonito e bem qualificado. Tanto que todos os deuses que visitaram o local de trabalho de Deus, gostaram muito desse bicho. Cada deus pegou nas mãos um exemplar e observou-o de todas as direções. Depois recolocaram no lugar, mas como os bichos ainda não tinham secado o suficiente, ficou em cada um deles as marcas das impressões digitais de cada deus. Quando Deus foi ver se já tinham secado o suficiente para mandá-los para a terra, estavam todos pretos de sujo. Deus lavou-os, mas uns ficaram pardos, outros mais limpos ficaram amarelados, e os lavador por último continuaram pretos, mas em todos eles se pode ver distintamente as impressões digitais dos deuses que os pegaram. Principalmente nos que ficaram mais limpos e amarelados. E como cada deus pegou um exemplar , todas as onças embora parecidas , têm suas marcas diferentes uma das outras.

JAGŬARA

Tio okazis je la tempo kiam Dio faradis la bestojn por lo©i sur la terplanedo. Unu li faris nur grandajn bestojn kiuj vivadis man©ante vegeta∆on dum la tuta tempo. Ili estis pacemaj bestoj, sed tro man©emulaj . La naturo ne kapablos produkti sufiçe por daürigi la ciklon. Do , tiam Dio faris la viandman©emaj bestoj por konservi la ekvilibro . Li faris la viandman©emulaj bestoj pli malgrandaj por ke ne okazu la sama problemo. Tamen, tiuj bestoj estis ege man©emulaj kaj forman©is eç siajn samspeculojn.

Pro tio , rompi©is la natura ciklo kaj detrui©is preskaü çion.

Tiam, Dio komencis fari malgrandajn bestojn. Tamen, la malgrandajn bestojn , kvamkam ili estis malgrandajn , ili ron©is kaj man©is ion ajn kaj krome ili multi©is treege rapide. La naturo revoje komencis perei.

Estis tiam ke Dio havis la ideon fari la jaguaron.

La jaguaro povas resti preskaü monaton sen man©o, kaj ankaü povas man©i eç 20 kilogramojn da viando je unu sola fojo.

Ĝi estas viandman©emula. Ĝi çasas cervojn, sova©ajn porkojn , kapivarojn kaj aliajn ron©antajn bestetojn, simiojn, tapirojn , birdojn, kaj eç çevalojn, porkojn kaj bovojn.

Ĝi ankaü eniras en profundaj riveroj por kapti grandajn fißojn .

La jaguaro kapablas man©i eç la krokodilon kaj ∆ibojon kiuj ne kapablas fu©i el sia bußumo.

La jaguaro estas lerta, silentema, paciencema. Ĝi havas ege akran percepton kaj supreniras arbojn, na©as, subna©as, saltas, rapide kuras, estas forta, kaj atingas eç pli ol 100 kilogramoj de pezo kaj çirkaü du metroj da longeco.

Alie, ©ia gestacia periodo estas de çirkaü 110 tagoj . Tiam ©i naskas de 2 ©is 3 idojn. Ĝi estas amema, zorgas la idojn mamigante ilin ©is preskaü sep monatoj de la naski©o, kaj instruas la idojn kiel çasi, na©i, subna©i, supreniri arbojn.…..

Dio opiniis ke per besto tia kvalito povus kontroli la ∆agalan naturan ciklon.

Vere, ©i estis bela besto kaj havis multe da kvalitojn. Tiel ke al çiuj dioj kiuj vizitis la laborlokon de Dio, ege plaçis tiu besto.

Çiu dio prenis je la manoj unu el la jaguaroj kaj ©in atente rigardis el çiuj direktoj. Post ili remetis tie kie ili estis. Sed çar la bestoj ne estis ankoraü plene sekaj, restis je çiu la marko de la fingroj de çiu dio.

Kiam Dio iris por vidi çu ili jam estis sufiçe sekaj por sendi ilin al la Terplanedo, ili estis çiuj nigraj pro malpureco. Dio lavis ilin , sed iuj restis grizaj, aliaj pli puraj restis flavaj kaj tiuj kiuj estis laste lavitaj restis nigraj. Pro tio ekzistas jaguaro griza, jaguaro nigra, jaguaro flava, sed je çiuj ili oni povas klare vidi la fingrajn markojn de la dioj kiuj prenis ilin. Çefe je tiuj kiuj fari©is pli puraj kaj flavaj. Kaj pro tiu ke çiu dio prenis unu el la multaj jaguaroj , çiuj jaguaroj kvamkam similaj havas sian markojn malsimilaj unu de la alia.

  

この世に住まわせる為に、神様が動物を作っていた時代のことです。

最初に、神様は 大きい動物ばかりを作った。それらの動物は 植物をずっと食べていた。おとなしい動物達でした。しかし、食べ過ぎるのでした。自然はサイクルを保つ為に、十分に生産出来ないだろう。それで、神様はバランスを保つ為に 肉食動物を作った。同じ問題が起こらない様に 肉食動物達を 草食動物より小さく作った。しかし、それらの動物達は 非常に大食いで、自分達の仲間でさえ食っていました。それで、自然のサイクルが壊れて、殆ど全部が 破壊されました。

それで、神様は 小さい動物を作り始めました。しかし、小さい動物達は 小さいにも関わらず、何でもかじったり、食べたりしていた。そのうえに、とても早く繁殖するのでした。

自然は再び危険な状態に落ちました。その時、神様は 豹を作る事を思いつきました。

豹は、一ヶ月も食べずに居られる。それに、食べる時、一度に20キロの肉を食べる事も出来ます。肉食動物です。鹿、猪、カピバラ、その他の齧歯動物、猿、貘、鳥、馬、牛、豚。 時々、豹は河に入り、大きい魚を取ります。

鰐やアナコンダさえも、豹に掴まれると逃げられない。

豹は敏捷、平静、忍耐強く. とても敏感です。木登り、泳ぎ、潜り、跳びもし、走りが速い。強い動物です。100キロ以上の物もいます。大きさは 2メーターのものもいます。

それに対して、妊娠期間は110日で、一回に2、3匹を生みます。豹は愛情深く、7ヶ月もの間 子供達にオッパイをやり、狩り、泳ぎ、水に潜る事、木登りも教える。

神様はこのような動物ならジャングルの自然のサイクルをコントロールする事が出来るだろうと思いました。

実際に美しくて、出来のいい動物でした。神様の仕事場を訪ねた神々皆に気に入られた。それぞれの神々が 一匹ずつを手に取って、良く観察しました。その後、元の場所に置きました。しかし、動物達がまだ十分に乾いていなかったので、各豹にそれを手に持った神の指紋が残った。

神様がこの世に送るのに十分に乾いているかを見に行った時、皆は汚れて真っ黒でした。神様はそれらを洗ったが、グレイになったものがあれば、より奇麗に洗われて黄色ぽくなったものもあり、最後に洗われたものは 汚れが良く落ちなくて 真っ黒のままに残った。しかし、どれにもそれらを手に持った神々の指紋がはっきりと見る事が出来ます。特に黄色ぽくなったものに。そして、各神が違う豹を手に持ったので、どの豹も良く似ていても それぞれの紋は異なるのです。




Koesé koesé, Tupana to ikobé ybyrama oisoómonhangaba aikoréme.

Ypyrungaba, I oimonhang soóasú yepimemé oú kaa.

I aruã soó aikoréme. Nhẽ, oú mbaereté. Arapysy no kikimábaruã yemonhãg

mbaetyba to roama o ekoaba.

Aéreme , Tupana to moingatú pytera , oimonhang soó sookuérúguara.

I oimonhang soó sookuerúguara guyribé yepeuarasui, to mbaeabaybuera nambéruã.

Nhen, I soóetá karúeté . I oú o goitiruã. Moyaba arapysy ekoaba yeká, opain mombaba soé.

Aéreme, Tupana oimonhanguypy soó mirin. Nhen, soomirin, mbaemirin tiruãmo oikarãi, oú opakatú mbae tetiruã. Abé, yemoetá güineté.

Arapysy ipuxi benó.

Aéreme, Tupana oimoanga yaguaramonhanga.

Yaguara oikatú karuanabo yepé yasy . Yabetenhé oikatú karubo yepy soómana yepébyr.

Yaguara sookueruguara oikó. I oipysyk sooasú, rayinguera, kapyuara, suusara, kai, tapyra,guyrá, kauaru, mbaaká....

Yaguara oiké paraguasú to ipysyk pirausú. Yaguara oú yakaré, ymbóya aé.

Yaguara oikó taygayba, nayapuruã , sosangabé. I oikó anhandueté, omoyeupyr ybyrá, oytab, oyeapumim, opór , onhã guỹmeté, popyatãbé oikó.

Puã puãn, puã ambópuã kiro yaguarabé oikó.

Ypusú mokõi aãgybyrĩbeba yaguarabé oikó.

Amórupi, momburuásara

puãpuã puã (110) ara oikó. Ebonime, moar mokõi, mosapyrayra.

Yaguara sayrausuba oikó. Ambomokõiara pomokõi soé-remebé o rayra oyeapysakybo omokãbu.

Yaguara orayraresé pysykaba, yatababa, pumimbaba, ybyrá yepyraba omombaekuab.

Tupana sekokuab aypó soó oikatúbo moingatú kaaarapysy ekoaba .

Ramongatú, soó poranga, soó katusabetá oikoréme.

Angyara oiosub Tupana soomonhangaba osaisú yaguara.

Angyara memenhé yepé yaguara oipysykybo omaen i yapoaba karará .

Abé, oimongybeno so rendaba. Nhen, sooetá nyemoakui byterin. Sekó-resé angyara yepéyepé poã pinimasaba yaguara reté-pe opytá.

Tupana yaguara yeakurana toimaen osoréme-ramé, opain kyári una oikó.

Tupana yaguaretá moeya , nhen, mbobyr pytumbyka, asé moyuba, opain riré-pe moyasuk yaguara yaguaruna byterin. Nhen, aba opain oikatú maenbo angyara poã pinimasaba opain-pe.

Mopetynga, moyuba yaguarape angyara poã pinimasaba katupyri .

Aé , angyara yepé yepé oipysik yepé yaguara , opain yaguarana oyopupé-ramei oikó auyé. Yaguara pinimasaba oyopupé nungareyma oikó.