Feb 15, 2016

ARIRAMBA


ARIRAMBA

ariramba awiramba (awi wira mbae)(agulha ave coisa)
Outros nomes:
ariramba-da-mata-virgem, ariramba-de-cauda-ruiva, beija-flor-d'água, beija-flor-da-mata, beija-flor-grande, bico-de-sovela, cavadeira-verde, jacamacira, jacamarici e sovelão. ariramba-da-mata,  beija-flor-da-mata-virgem, beija-flor-do-mato-virgem, cavadeira, cutielão, jacaió, jacamaici, jacamar,  e uirapiana


  Contam que às margens do Rio Negro, havia uma índia muito bela, cujo nome era Poramba (Poranga mbae)
  Seus cabelos negros refletiam ao brilho do sol num tom esverdeado.
  Quando sorria , seus dentes alvos como as nuvens brancas no céu azul enchiam as redondezas de alegria.
  Ela era amada por todos. Mas, ainda vivia dedicada apenas aos seus serviços.
  Ela fazia agulhas delicadas com espinhos da floresta e usava essas agulhas para diversos trabalhos.
  Ela costurava tangas com fios que tirava de diversos vegetais,  Bordava temas nos panos que tecia.
  Pintava com a ponta das agulhas e urukun belos desenhos na pele das companheiras.
  Picava levemente a pele dos doentes para aliviar as dores da doença.
  Enfim usava as agulhas que fazia de várias maneiras.  Era mesmo muito ágil no uso de agulhas.
  Um dia, durante uma festa em sua tribo. Conheceu um rapaz de uma outra tribo.
  Esse rapaz também não tinha uma companheira. Aliás, não era muito bonito.   Não tinha caçado ainda nenhum animal apesar de já ter idade para isso.
  Ele não conseguia acertar suas flechas nem mesmo num animal grande.
  Mas, Poramba gostou dele. Aí ela fez agulhas e grudou penas macias no rabo das agulhas.
  Cortou uma taquara fina e longa tirou as repartições e fez um canudo longo.   Colocando a agulha com penugem dentro do canudo e soprando forte, a agulha saia voando rápido.
  Aí ela passou curare na ponta das agulhas e deu ao seu preferido.
  Ele soprou num pássaro que pousara numa árvore próxima. Acertou. O pássaro caiu adormecido pelo veneno do curare.
  O jovem deu a esse canudo o nome de sarawatana (s-arawa +tisana)penugem com veneno)
  Desde aí, ele se tornou um bom caçador. E os dois ficaram gostando-se mais e mais.
  Porém , o jovem que era tímido. Usou certa vez as setas envenenadas para matar um índio valente que costumava zombar dele.
  Tupã não gostou dessa ação . Ele fizera todos os índios valentes. A covardia deveria ser castigada.
  Tupã transformou o rapaz numa ave de cor feia com bico semelhante à agulha que ele usara para matar o índio valente.
  Poramba , esperou o rapaz por muito tempo sem que ele voltasse. Ela ficou muito triste. Chorou muito, dias e dias.
  Tupã ficou com pena dela e a transformou num pássaro de bico fino como agulha tal qual havia feito com seu amado, mas deu a essa ave uma bela e brilhante cor esverdeada que fazia lembrar o brilho de seus lindos cabelos.
  Assim nasceu a awiramba hoje chamada ariramba. E é por isso que tem ariramba de cor brilhante bonita e ariramba de cor escura e feia.

urukun              urucu (colorau)
Poramba             Poranga mbae ( Coisa bonita)
awi                     agulha
wirá                    ave
mba                    mbae (coisa)
sarawatana         sarawa tisana (penugem com veneno) (zarabatana)


ARIRAMBA



  Paranã-una rembeywape , paá, kunhãmuku porangaretana uikuana uiku. Kuá kunhãmuku rera Poramba (Poranga mbae).
  I apirawa una akyryawé kuaraxiwerawa uatiaiya.
  Pukamirĩramé , i ranha murutinga maié   iuaka suikíriperaraítinga yabé surírũ ierewape upurakai.
  Aé upanhẽrupi miausuwa wera. Ma, i purakisawa anhuwãte uimonhãbo uikuanaraẽ .
  Aé uimonhãna apesyĩ awi kaayusuí. asuí uimonãna siia purakisawa kuá awi  upuru uikóbo .
  Aé, siia kaasuí upuú inirũ uremũika oba .  Aé uimonhãna  maranga panuupe.
  Aé , awiapurũ asuí urukũrũ umupinima maranga poranga  irumuarakunhãitá píra upe.
  Aé, asykawa rasysa muãuírarã apesyirupi ukutuka sasibora píra .
  Koité, aé upuru siia purusawape uimonhãna awi . 
  Aé poyawawaretana awi upurusawaresé .
  Amuara, o awatyba dabukuri pukusa ukonhesei amun awatyba kurumiasu.
  Kuá kurumĩasu sumuareyma iuíri.  Supi , aé niti puranga retana. Aé uriku ara ukasairã ma, niti ukasairẽ  aã suu.
  Aé niti ukonsegui uapi o uya nem suuasute.
  Ma, Porãmba usaisu aé.  Ape Porãmba umonhã awi asuí  umunga áwa apesyĩ awiapuruaiape .
  Aé umunuka takuara puku apĩraẽ , umupui muyaokasawa asuí umunhã yepé mutimbu’a puku.  
  Aé uambúriana awi rarawa  mutimbu’a pupé asuí upeyu atãrupi.  Awi usemu-wewé  kutara.
  Ape aé umururú   kurare awiapupe asuí umeẽ kuá o miausubasupé.
  Aé upeyu yepé uirá pe uaá wapikana uiku  mirá iruaki.  Unupa. Uirá uari. Ukiri uiku kurara yakéresé.
  Kurumĩasu useruka kuá mutimbu’a  sarawatana (s-arawa +tisana).
  Kuaié, aé mukaamundu (mukasaisara)katuretana. 
  Aiwã mukũi upitauna nhuausuba  setá.
  Nhẽ , kuá kurumĩasu pytuwa uikuana. Amuara, upuruana  sarawatana uyukárã awaeté uaá kurabauera aésupé.
  Kuá mbae uxári Tupã asyára . Tupã umunhã auá upanhẽ auaeté.  Pituasaua   supiara arã iepé .
  Ape Tupã muuirá kurumĩuasusupé. Kuá uirá saypuxiuera asuí kuruminusu uyukárã auáeté upuruana awi yabé tiĩ uriku.
  Poramba , usaruana kurumĩasu arekatu ma, aé niti uieuíriana .
  Aé upitá ana sasiara retana. Aé uiaxiu aretá aretá.
  Ape Tupã usubara aésupé. Tupã muuirá Porambasuí. Kuá uirá uriku tiĩ apĩ awiyabé kuaié maye umunhã ana uiku Poramba miausubarã . Ma umeẽ kuá uirárã say iakíra puranga ueraua uaá umumanduai  werawa irawa puranga .  
 Kuaié usému  awiramba uiiara uyawa  ariramba.
 Asuí sesé umaa  ariramba say werawa puranga asuí  ariramba say pixuna puxi .

Mutimbu’a    canudo tubo
Kurabauera   zombava




ARIRAMBA



 Oni diras ke je la bordo de la rivero Negro, vivis iu indiĝenino ege bela, kies nomo estis Poramba .
  Siaj nigraj haroj reflektis la sunbrilon je verdema tonkoloro.  
  Kiam ŝi estis ridetanta , siaj dentoj blankaj kiel la blankaj nuboj en la blua ĉielo plenigis la  cirkaŭaĵo je ĝojo.
  Ŝi estis amata de ĉiuj. Tamen, ankoraũ vivadis sin dediĉanta nur al siaj laboroj.
  Ŝi faradis pikilojn, pinglojn kaj delikatajn kudrilojn, per dornoj de la arbaro kaj  uzadis tiajn ilojn por fari diversajn laborojn.
  Ŝi kudradis vestaĵojn per fadeno prenita el diversaj vegetaĵoj. Brodadis desegnaĵojn en la tuko kion ŝi kompilis.
  Pentradis per la pinto de la pikiloj kaj urukun belajn pentraĵojn je la haŭto de siaj kunulinoj.
  Pikadis delikate la haŭto de la malsanuloj por malfortigi la dolorojn kaŭzitajn de la malsano .
  Finfine, uzadis el diversaj manjeroj la pinglojn kiujn ŝi faradis  .
  Ŝi estis vere ege lerta je la uzado de la pingloj.
  Iam, dum iu festo de sia tribo, ŝi konatiĝis kun iu junulo de alia tribo.
  Tiu junulo ankaŭ ne havis kunulinon. Vere, li ne estis tiel bela. krome, kvamkam  li jam havis aĝon por ĉasadi, li ankoraŭ ne kapablis ĉasi eĉ unu  besto.
  Li  ne kapablis trafi siajn sagojn eĉ en granda besto.
  Sed, Poramba ŝatis lin. Tiam, ŝi faris pinglojn kaj algluis plumaĵon al la vosto de la pingloj.
  Ŝi tranĉis longan maldikan bambuon kaj forprenis la internan dividon por fari longan tubon.  
  Ŝi metis la plumaĵitan pinglon en la tubo kaj forte blovis je la buŝo de la tubo. La pinglo eliris rapide fluganta.
  Tiam , ŝi ŝmiris  kurare en la pinto de la pingloj kaj donis ilin al sia amato.
  Li tuj blovis je direkto de iu birdo kiu  estis sidanta sur branĉo de proksima arbo.  Li trafis. La birdo falis paralizita pro la kurara veneno .  
  La junulo donis al tiu armilo la nomon zarabatana.
  Ek de tiam, li fariĝis bona ĉasisto.
  Kaj tiuj ge-junuloj pli kaj pli ŝatis unu la alian.
  Sed tamen, tiu junulo estis ege malkuraĝema. Iam, uzis la venenitajn sagojn por mortigi iun bravan indiĝenon kiu  ĉiam  mokis lin.
  Tupã ne ŝatis tiun agon. Li donis al ĉiuj indiĝenoj kuraĝon kaj bravecon.
  La timemo devus esti punita.
  Tiam, Tupã aliformis la junulon al birdo havanta malbelan koloron kaj bekon similan al la pinglo per kiu li mortigis la bravan indiĝenon.
  Poramba , atendis la junulon longan tempon. sed li ne revenis. Ŝi ege malĝojis. Ŝi ploradis dum tagoj kaj tagoj.
 Tiam, Tupã kompatis ŝin kaj tiel kiel li faris al ŝia amato, aliformis ŝin al birdo  havanta bekon maldikan kiel  pinglo. Sed, donis al tiu birdo belan kaj brilan verdkoloron kiu memorigas pri la brilo de ŝiaj belaj haroj.
 Tiel naskiĝis la   awiramba hodiaŭ nomita  ariramba.
  Kaj estas pro tio ke ekzistas  ariramba kun belbrilaj koloroj  kaj ariramba kun malhela kaj malbela koloro.


Poramba .      (Poranga mbae)
zarabatana.     sarawatana (s-arawa +tisana) plumaĵo kun veneno)
urukun              urucu (ruĝa kolorigilo)
Poramba             Poranga mbae ( aĵo bela)
awi                     kudrilo, pinglo, pikilo
wirá                    birdo
mba                    mbae (aĵo)
sarawatana         sarawa tisana (plumaĵo venenaĵo) (zarabatana)




アリランバ



昔々、ネグロ河の岸にポランバと言う名の原住民のとても奇麗な娘が暮らしていたそうです。
彼女の黒髪は日光の下で緑に反射するのでした。
微笑むとき、青空の白い雲のような彼女の白い歯が周りを喜びで満たすのでした。
彼女は皆に愛されていた。  しかし、未だ、自分の仕事のみに打ち込んで暮らしていました。
彼女はジャングルの刺で針を作って、様々な仕事に使いました。 
色んな植物からとった繊維で服を縫い、布に刺繍したり、その針とウルクンを使って仲間の娘達の肌に美しいデザインをしたりしました。 
病人の病気の痛みを緩和させるために、その肌を軽く指したりもしていました。
すなわち、作っていた針を様々なことに使っていました。
実際に針使いとしてとても上手でした。
ある日、自分の村の祭りの際に他の村のある青年と知り合いになりました。 
その青年にも相手はいませんでした。実を言うとそんなに格好いい 者ではありませんでした。もう狩りをする年であったにも関わらず、未だ一匹もの動物を狩りした事がありませんでした。 
彼は大きい動物にさえ自分の射た矢を当てる事が出来ませんでした。
しかし、ポランバが彼の事を気に入りました。
彼女は針を作って、その針の尻尾に軟らかい羽を貼付けました。
細くて長い竹を切って、中の節を取って長い筒を作りました。
細かい羽の付いた針をその筒に入れて、強く筒の口を吹きました。針はサット飛び出しました。
彼女はそれらの針にクラーレを塗り、自分の好きな人に上げました。
彼は近くの木にとまっていた鳥の方に吹きました。当たった。鳥がクラーレの毒に痺れて落ちました。 
青年はその筒に サラワタナと言う名を付けました。
それ以来、その青年は偉大な狩人になりました。
そして、二人はますます愛し合っていました。 
しかし、その青年は臆病でした。
その毒矢を使って、いつも彼の事を馬鹿にしていた 勇敢な原住民 を殺してしまいました。
テゥパンはその行為を気に入りませんでした。
テゥパンは全ての原住民を勇敢に作っていたのだから。 臆病は罰されるべきでした。
そこで、テゥパンはその青年を醜い色の鳥に変えました。その鳥の嘴を青年が勇敢原住民を殺すために使って針に似せて 細く作りました。
ポランバその青年の帰りを長く待ちましたが彼は帰ってくる事はありませんでした。
彼女はとっても悲しくなりました。 何日も鳴き続けました。
テゥパンは彼女の事を哀れんで、彼女の愛する人にしたと同じように彼女を針のように細い嘴の鳥に変えました。 しかし、その鳥にポランバの黒髪を連想するような美しくて輝くような緑色を与えました。 
このようにして、現在アリランバと呼ばれているアウイランバが生じました。
そして、その訳で輝く奇麗な 色のアリランバがあり、黒っぽい醜い色のアリランバもあります。

ウルクン           urucũ
ポランバ           Poranga mbae ( 奇麗 もの)
アウイー          
ウイラー          
ンバエー           mbae (者、物)
サラワタナ        sarawa tisana (毒入りの細羽) (zarabatana)




아리란바


  옛날 옛날, 네그로강의 물가에 포란바라고 말하는 이름 원주민의 정말 예쁜 아가시가 생활하고 있었다 고 합니다.
   그녀의 흑발은 햇볕 아래에서 초록빗에 반사하는 것이었습니다.
 미소를 지을 , 푸른 하늘이 구름과 같은 그녀의 하얀 치아가 주변을 기쁨으로 만족시키는 것이었습니다. 
  그녀는 모두에게 사랑받고 있었습니다.   그러나, 아직, 자신의 일만에 몰두해서 생활하고 있었습니다. 
  그녀는 정글의 가시로 바늘을 만들고, 여러가지 일에 사용하고 있었습니다.   
  여러 식물로 채취한 섬유로 옷을 꿰매기하거나, 전에 자수하거나, 바늘과 으르쿤 사용해서 동료의 아가시들의 피부에 아름다운 디자인을 하거나 했습니다.  
  환자의 병든 아픔을 완화시키기 위해서, 피부를 가볍게 가리키거나도 하고 있었습니다.
  , 만들고 있었던 바늘을 각양각색인 것에 사용하고 있었습니다.
  실제로 바늘쓰기로서 정말 능숙했습니다. 
  어느 , 자신의 마을 축제 즈음에 다른 마을의 한청년을 알러 되었습니다.  
  청년에게도 상대는 없었습니다. 사실은 그렇게 멋진 사람이 아니었습니다. 이제 사냥을 하는 나이가었던 것에도 관계 없이, 아직 한마리나 되는 동물을 사냥한 적이 없었습니다.  
  그는 동물에게마저 자신이 화살을 맞출 없었습니다.
  그렇지만, 포란바는 그를 마음에 들었습니다.
 그녀는 바늘을 만들고, 바늘의 꼬리에 부드러운 날개를 붙였습니다.
   얇고 긴 대나무를 자르고, 통을 만들었습니다.
   빨리 기털이 붙은 바늘을 통에 넣고, 강하게 통의 입을 불었습니다.  
    작은 기털 가진 바늘은 빨리 날기 떠났습니다.
   그녀는 그바늘들에 라레 칠하고, 자신이 좋아하는 사람에게 드렸습니다.
   그는 가까운 나무에 앉고 있었던 새쪽에 불었습니다. 맞았다. 새가 크라레 독에 저려서 떨어졌습니다.  
 청년은 통에 사라와타나라는 이름을 붙였습니다. 
  때부터, 청년은 위대한 사냥꾼이 되었습니다. 
 그리고, 두사람은 점점 서로 사랑하고 있었습니다.  
 그릏다가, 청년은 겁이많았습니다. 
  화살을 사용하고, 언제나 그를 무시하고 있었던 용감한 원주민을 죽여버렸습니다.
   트팡 행위를 마음에 들지 않았습니다.
   트팡 모든 원주민을 용감하게 만들고 있었던 것이기 때문에.  겁장이는 처벌되어야 했습니다.
   거기에서,  트팡 청년을 보기 흉한 색의 새로 바꾸었습니다. 새의 부리를 청년이 용감하다원주민을 죽이기 위해서 사용해서 바늘에 비슷하게 해서 자세하게 만들었습니다.
   포란바 청년의 돌아감을 오래 기다렸습니다만 그는 돌아올 것은 없었습니다. 
   그녀는 매우 슬퍼졌습니다.  며칠이나 계속해서 울었습니다. 
 트팡 그녀 불쌍히 여기고, 그녀가 사랑하는 사람에게 한것과 같이 그녀를 바늘과 같이 자세한 부리의 새로 바꾸었습니다.  그러나, 새에게 포란바 흑발을 연상하는 같은 아름다워서 빛나는 같은 녹색을 주었습니다.  
  이렇게하여, 현재 아리란바라고 부르고 있는 아으이란바가 생겼습니다.
  그리고, 이유로 빛나는 예쁜 색의 아리란바 있고, 어둡 보기흉한 색의 아리란바 있습니다.


Feb 7, 2016

PIRAMUTABA

       
PIRAMUTABA
                                           
piramutaba piramutuba piramotyba


  Dizem que antigamente , às margens do rio Solimões,  numa baia usada para convocações, (yurimaguáyuri mbae kuá) , um grupo reunido (yorimãyori mbae) de gente feliz (sorimãsori mbae) . Aliás o nome Solimões devem justamente do nome Sorimã dado a essa gente.
  Essa gente consistia num grupo de gente valente , guerreira e muito unida que combatia ferozmente as outras tribos usando flechas envenenadas.
  Iam com suas canoas desde a fonte do Solimões até a ilha de Marajó atacando sempre que se encontravam com outras tribos.
  Eram muito temidos . Por isso os pajés de outras tribos se reuniram e pediram a Tupã que fizesse alguma coisa .
  Tupã pensou:  
   Eu os fiz valentes e isso não vou tirar deles. 
   Eu os fiz reunidos , e isso não vou tirar deles. 
   Eu os fiz aventureiros  e isso não vou tirar deles. 
   Isso tudo são boas qualidades que lhes dei.
   Contudo, dizem que eles abusam dessas qualidades para atormentar e atacar outras gentes mais pacíficas.
   No mundo, eu não pus nem coisa boa , nem coisa má. Eu pus apenas o que é preciso para que todos vivam felizes.
   O que causa o mal é o uso excessivo das qualidades , das coisas e de tudo o que no mundo eu coloquei para que usem de acordo com o necessário.
   O excesso é que causa doenças,  causa brigas , causa guerras. encurta a vida e chama a morte.
   Mas, desde que me pediram assim de coração, eu vou dar um jeito.
   Eu vou transformar esses yorimã em Peixes. 
   Esses peixes conservarão sua ferocidade e comerão outros peixes. 
   Darei a eles barbatanas que façam lembrar suas flechas envenenadas, e eles continuarão sempre reunidos formando grandes cardumes que irão desde a fonte do rio Solimões até sua foz na ilha do Marajó
   Não terão escamas , darei couro para fazer lembrar que eram gente.       
   Eles terão seus filhos na nascente do Solimões e os criarão 
nas proximidades da ilha de Marajó para conservarem seu espírito aventureiro.
  E assim, surgiu o Pirámotyba (peixe faz bastante= ou seja, que fazem cardume), e que atualmente é chamado pelo nome Piramutaba.
  Como a maior parte dos índios transformados por Tupã em peixe,  é um peixe da família dos bagres com cerca de um metro de comprimento . Pesam cerca de 10 quilos. 
  Têm à cabeça dois barbilhões compridos que devêm do penacho usado antigamente por essa gente, e outros dois barbilhões laterais que começam na cabeça e vão até a cauda o que faz lembrar as longas flechas usada antigamente por essa gente.


Piramutaba

  Kuxima, iaué paa, Sorimõparanãrembiuáupe yatiriabaguápe   (yurimaguáyuri mbae kuá) , ayuri ( yorimãyori mbae) awaresaya (sorimãsori mbae) umurariana. Saé Sorimõrera uyur rakaé kuá awatyba Sorimãrerasuí . 
  Kuá awatyba  awaeté, guarinisara, apoana . Aintá umomorapenhana   kaguaibarupí  asé miratybasupé. Maratekóremebé uyumú uyasupiara. 
 Aintá usu o igararũ Sorimõparanãyapirasuí Marayóypaukiti. Amuitá miratyba umaãramé yepi umaramunha.   
  Yãde uesikyê aintá. Iauérã amun awatybaitá payéitá uyatiri suí uyeruré  Tupãresé  uemunhãarã manungara .
  Tupã umãduari:  
   Ixe amunhã aintá awaeté.  Ixe niti mbui kuá aintásuí.  
   Ixe amunhã aintá  awá apuana , Ixe niti mbui kuá aintásuí.   
   Ixé amunhã aintá tenbiasaisu Ixe niti mbui kuá aintásuí.  
   Yandepa aintáresé ameẽ  meẽgaua puranga.
  Yepe, uipaa aintá uipurú buuá  kuá meẽgauasuí moabaitéarã asuí uepenhã arã amun awa maraneyma (aruã).
    Arapyupe, Ixe niti amundeba yuíre mbaégatu yuíre mbaéaíba . 
 Ixe amundeba mbaé uuá ekotebẽ(presizu) yãde uikue(vivei) awaruríará.
 Meẽgaua purusaua reteãna, mbaepurusaua reteãna, Ixe arapyupe amundeba upain ekotebe(presizu) ramó uipurúrã mbae repurúsaua  reteãna umuaíba mbae .  
 Kuá purúreteãna muasiaua , mumaramunha, muguarinindara, muikusaua yatuka, asuí usenūi manusa.
  Ma (nhen), Aintá ixebé uyururé  piásuíabé kuaiéuntu, Ixé aimunhã mbaamó (manungara).
  Ixé mupirákurí kuá yurimãsuí. Kuá piráitá umoingatú o nharõsaba, asuí mbaúkurí amun pirá. 
  Ixé ameẽkuri aintá supé  pirápepú uuá mumanduaí o supiaruyá, asuí aintá mupirátybusu nhopiri uikukuríuera. 
 Aintá usukurí Sorimõparanã reyapyrasuí Marayóypaun suaki retumásaua kiti. 
  Aintá niti uriku apé. Ixé ameẽkuri píra uuá mumanduaí mira ramé rẽ.  
 Aintá umembyrara Sorimõparanã guapyrupe, asuí uyeapisaka (kirai)Marayóypau kakarape niti seiara (perderi)rã o pyárõryua 
  Kuayé, usemu pirámotyba (pirá mu tyba= kuá  mupiratyba), uuá kuikurí  uriku  Piramutaba rera.
 Tupãresé mupiráana awaitá resetaueua yabé,  guyrianama repirá.  
 Aintá uriku  pírapukusa yepe meturu kakar, asuí  píraposyaua . mukũipu kiru kakar. 
 Akangape uriku mukũi pirápepuitá puku mumanduaírã nhanduaua uuá kuxime kuá miratyba uipurúana. Asuí, uriku  amun  mukũi pirápepú puku pírarupi uuá akangape uiupirubo suayakiti usu. Kuá pirápepú uimanduari  uyá pukú uuá kuxime  kuá awatyba upurúana.

puru usar
seiara abandonar = perder
pyárõryua espírito aventureiro
uikukuríuera estarão (viverão)sempre juntos
resetaueua maioría
kakar perto de
kakarape nas proximidades de
moguyra = bosya  pêso
kiru  quilo
meturu  metro
supiaruyá flecha envenenada (flecha de  veneno)
tembiasaisú  amante de aventura 
iupirubo  começando

 PIRAMUTABA
  Oni diras ke je la antaŭa tempo, je la bordoj de la rivero Solimon'es ĉe iu golfeto uzata kiel kunvenloko (yurimaguáyuri mbae kuá) , iu ĉiam kunvenanta grupo ( yorimãyori mbae) de feliĉaj homoj (sorimãsori mbae) . Vere la nomo Solimões devenas ĵuste de la nomo Sorimã kiu estis donita al tiu homaro.
  Tiu homaro konsistis el grupo da kuraĝaj , batalantaj kaj ege unuigitaj homoj kiuj feroce batalis kontraŭ aliaj grupoj per venenigitaj sagoj.
  Ili iradis per siaj kanuoj  ekde la naskiĝloko de la rivero Solimon'es ĝis la insulo Maraĵó ĉiam atakante kontraŭ aliaj triboj kiujn ili renkontis dum la irado.
  Ĉiuj ege timis ilin. Pro tio la sorĉistoj de la aliaj triboj kunvenis kaj petadis al Tŭpan ke li faru ion por ili.
  Tŭpan pensis:  
  Mi faris ilin kuraĝaj kaj tion mi ne forprenos de ili.
  Mi faris ilin unuigitaj kaj tion mi ne forprenos de ili. 
  Mi ilin faris aventuristoj kaj tion mi ne forprenos de ili. 
  Tiuj estas bonaj kvalitoj kion mi donis al ili.  
  Tamen, oni diras ke ili misuzas tiajn kvalitojn. kaj turmentas kaj atakas aliaj pacifikaj personoj.
  Mi ne metis en la mondo nek bonaj nek malbonaj aferoj. Mi metis nur tion kion estas necesaj por ke oni feliĉe vivu.
  Tiu kiu kaŭzas la malo estas la troa uzado de la kvalitoj , de la aferoj, kaj de tion kion mi metis en la mondo por ke oni uzu akorde de siaj necesoj.
  La troa uzado kaŭzas malsanojn, kaŭzas kverelojn, kaŭzas militojn, mallongigas la vivon kaj vokas la morton.  
   Sed, ĉar ili petis min el la koro , mi faros ion.
   Mi aliformos tiujn yorimã al fiŝoj. 
   Tiuj fiŝoj ne perdos sian ferocon kaj manĝos aliajn fiŝojn. 
  Mi donos al ili  longajn elstaraĵojn kiuj rememorigos pri siaj venenitaj sagoj.
  Kaj ili daŭrigos ĉiam unuigitaj formante grandajn fiŝarojn kiuj iros ekde la naskiĝfonto de la rivero Solimon'es ĝis sia enfluejo ĉe la insulo Maraĵó .
  Ili ne havos skvamojn, mi donos al ili haŭton por ke ili rememoru pri la tempo kiam ili estis homoj.
 Ili naskos siajn ge-filojn ĉe la fonto de la rivero Solimon'es kaj ilin kreskigos je la cirkaŭaĵo de la insulo Maraĵó por ke ili ne forgesu sian  aventuristan spiriton.  
  Kaj tiel, estis kreita la Pirámotyba (fiŝo iĝas multaj= aŭ pli bone fiŝoj kiuj igas fiŝaron),kaj ke nuntempe oni nomas Piramutaba.
  Tiel kiel plejgranda parto de la indiĝenoj kiujn Tŭpan aliformigis al fiŝoj , ili estas fiŝoj el la silura familio . 
  Tamen ĝi havas cirkaŭ unu metro da longeco kaj pezas cirkaŭ dek kilogramoj. 
  Ili havas ĉe la kapo du kvazaŭ dikegan kaj longan haran elstaraĵojn kiuj memorigas la plumornamaĵon antaŭen uzataj de tiu homaro. Kaj aliaj du longaj kvazaŭ dikaj barbstaraĵoj kiuj flanken iras de la kapo ĝis  la vosto kaj memorigas pri la longaj sagoj uzataj de tia homaro en la antaŭa tempo . 

ピラムタバ
  昔々、ソリモンエス河の畔の寄り合いに使われていた湾(yurimaguáyuri mbae kuá)に幸せな(sorimãsori mbae)人集まり(yorimãyori mbae)が住んでいたそうだ。 実はソリモンエスと言う名はその人達に与えられたソリマンと言う名が由来なのだ。
  その人達は勇敢な者で、よく戦っていて、団結心が強くて、毒矢を持って、他のグループと激しく 戦っていた。
カヌーに乗ってソリモンエスの水源からマラジョー島まで行ったり来たりして、他のグループと出会うたびに戦っていた。
恐ろしいグループだった。  それで、他のグループのパジェー達が集まって、何らかの助けをテゥパン にお願いした。
テゥパンが鑑みた  
  私は彼らを勇敢に作り上げた。それを彼らから取り上げたくない。
  私は彼らを団結力のあるものにした、それも彼らから取り上げたくない。
  私は彼らを冒険好きにした。それも彼らから取り上げたくない。
  それら全てが彼らに上げた優れた個性 だから。
  しかし、彼らはそれらの個性 をもって、平和な人達を苦しませたり、攻撃をしていたりするんだと言われている。
   私は世間に良いものも悪いものも置いてはしなかった。私が世間に置いたのは皆が幸せに暮らせるように必要なものだけだ。
  悪い事を起こすのはその個性、それらのもの、即ち私が必要に応じて使うように世間に置いて来た全ての物の過剰な使いだ。
  その過剰な使いこそ病気にし、喧嘩を起こし、戦争の原因になり、生命を短くし、死をまねく。
   しかし、これほど心から頼んでいる以上、私は何とかして上げよう。
  私はそのyorimã を魚に変えよう。
  その魚は今までの激しさを保ち、他の魚を食う。
  彼らの毒矢を思い出させるように彼らに細くて長い触覚を与えよう。
 そして、それらは大きい 魚群を作っていつまでも一緒にいる。ソリモンエス河からマラジョー島まで行ったり来たりする。 
  鱗は与えない。人間であった事を思い出すようにそれらに皮を与える。
  冒険精神を無くさないように、それらの子供達はソリモンエス河の水源に生まれ、マラジョー島の当たりで育つ。
  そのように、現在Piramutabaと呼ばれているPirámotyba ( する 沢山= 即ち 群をなす魚) が生じた。
  テゥパンが魚に変えた原住民達の大部分と同じように鯰科なのだ。
 身長はおよそ1メートル長く、大体10キロの魚体重だ。
 頭には昔その人達が頭に付けたりしていた羽飾りを思い出させる二個の細くてながい触覚を有する。 頭に始まり尻尾までいたる体側の長くって細い二個の触覚が 昔、その人達が使っていた長い矢 を思い出させる。

피라무타바

 옛날 옛날, 소리몽에스강의 강변 모임에 사용되고 있었던 (유리마과유리ㄴ바에 ) 행복한 (소리망소리 ㄴ바에) 모임(요리망요리 ㄴ바에) 살고 있었다고 한다사실은 소리몽에스라고 말하는 이름은 사람들에게 주어진 썰매 맨라고 말하는 이름이 유래다
  그 사람들은 용감한 사람으로, 싸우고 있어서, 단결심이 강하고, 화살을 가지고, 다른 그룹와 격렬하게 싸우고 있었다
  카누를 타서 소리몽에스 수원에서 마라져도까지 왔다갔다하고, 다른 구룹와 만나는 때마다 싸우고 있었다
  무서운 그룹이었다.   그래서, 다른 그룹의 파쟤들이 모이고, 어떠한 도움을 트팡 부탁했다
  트팡 고려했보았다  
 저는 그들을 용감하게 만들어 냈다. 그것을 그들에게서 다루고 싶지 않다
 저는 그들을 단결력이 있는 사람들에 했다 . 그것도 그들에게서 빼앗고 싶지 않다
 저는 그들을 모험적인 심혼으로 되게 했다. 그것도 그들에게서 다루고 싶지 않다
   그것들 모두가 그들에게 드린 뛰어난 개성이기 때문에
   그러나, 그들은 그것들의 개성을 가지고, 평화로운 사람들을 괴롭게 하거나, 공격을 하고 있거나 하는 것이라고 말해지고 있다
    저는 세상에 좋은 것도 나쁜 것도 두어서는 하지 않았다. 제가 세상에 것은 모두가 행복하게 있겐 필요한 것만이다
 나쁜 것을 일으키는 것은 개성, 그것들의 물건, 제가 필요에 따라 사용하게 세상에 두어 모든 물건이 과잉한 사용이다
   그 과잉한 사용야말로 병으로 하고, 싸움을 일으키고, 전쟁의 원인이 되고, 생명을 짧게 , 죽음을 초래한다
   그러나마음속으로부터 부탁하고 있는 이상, 저는 어떻게든 드리자
 저는 요리망들을 물고기로 바꾼다
  물고기는 지금까지의 심함을 유지하고, 다른 물고기를 먹는다
  그들의 화살을 상기시키게 그들에게 자세해서 촉각을 주자
  그리고, 그것들은 물고기 떼를 만들어서 언제까지라도 같이 있다. 
  소리몽에스강으로부터 마라져도까지 왔다갔다한다.  
  비늘은 주지 않는다. 인간이었던 것을 상기하게 그것들에 가죽을 준다
  모험 정신을 없애지 않도록, 그것들의 어린이들은 소리몽에스강의 수원에 어나고, 하옇든  마라져섬의 들어 맞음으로 자란다
   그렇게하고, 현재 피라무타바라고 부르고 있는 피라모치바 (물고기 되는 대량 = 물고기 떼를 한다) 생겼다
   트팡 물고기로 바꾼 원주민들의 대부분과 같이 메기과다
  길이 1미터 길게, 대체로 10킬로의 물고기체중이다

  머리에는 옛날 사람들이 머리에 하거나 하고 있었던 날개장식을 상기시키는 2개가 자세해서 촉각을 소유한다머리에 시작되어 꼬리까지 이르는 체측의 길게 얇은 2개의 촉각이 옛날, 사람들이 사용하고 있었던 화살을 상기시킨다