ARIRAMBA
Outros nomes:
ariramba-da-mata-virgem,
ariramba-de-cauda-ruiva, beija-flor-d'água, beija-flor-da-mata,
beija-flor-grande, bico-de-sovela, cavadeira-verde, jacamacira, jacamarici e
sovelão. ariramba-da-mata, beija-flor-da-mata-virgem,
beija-flor-do-mato-virgem, cavadeira, cutielão, jacaió, jacamaici,
jacamar, e uirapiana
Contam que às margens do Rio Negro, havia uma
índia muito bela, cujo nome era Poramba (Poranga mbae)
Seus cabelos negros refletiam ao brilho do
sol num tom esverdeado.
Quando sorria , seus dentes alvos como as
nuvens brancas no céu azul enchiam as redondezas de alegria.
Ela era amada por todos. Mas, ainda vivia
dedicada apenas aos seus serviços.
Ela fazia agulhas delicadas com espinhos da
floresta e usava essas agulhas para diversos trabalhos.
Ela costurava tangas com fios que tirava de
diversos vegetais, Bordava temas nos
panos que tecia.
Pintava com a ponta das agulhas e urukun belos desenhos na pele das companheiras.
Picava levemente a pele dos doentes para
aliviar as dores da doença.
Enfim usava as agulhas que fazia de várias
maneiras. Era mesmo muito ágil no uso de
agulhas.
Um dia, durante uma festa em sua tribo.
Conheceu um rapaz de uma outra tribo.
Esse rapaz também não tinha uma companheira.
Aliás, não era muito bonito. Não tinha
caçado ainda nenhum animal apesar de já ter idade para isso.
Ele não conseguia acertar suas flechas nem
mesmo num animal grande.
Mas, Poramba gostou dele.
Aí ela fez agulhas e grudou penas macias no rabo das agulhas.
Cortou uma taquara fina e longa tirou as repartições e fez um canudo longo. Colocando a agulha com penugem dentro do
canudo e soprando forte, a agulha saia voando rápido.
Aí ela passou curare na ponta das
agulhas e deu ao seu preferido.
Ele soprou num pássaro que pousara numa
árvore próxima. Acertou. O pássaro caiu adormecido pelo veneno do curare.
O jovem deu a esse canudo o nome de sarawatana (s-arawa +tisana)penugem com
veneno)
Desde aí, ele se tornou um bom caçador. E os
dois ficaram gostando-se mais e mais.
Porém , o jovem que era tímido. Usou certa
vez as setas envenenadas para matar um índio valente que costumava zombar dele.
Tupã não gostou dessa ação . Ele fizera todos os índios
valentes. A covardia deveria ser castigada.
Aí Tupã transformou o rapaz numa ave de cor feia com bico
semelhante à agulha que ele usara para matar o índio valente.
Poramba , esperou o rapaz por muito
tempo sem que ele voltasse. Ela ficou muito triste. Chorou muito, dias e dias.
Aí Tupã ficou com pena dela e a transformou num pássaro de bico
fino como agulha tal qual havia feito com seu amado, mas deu a essa ave uma
bela e brilhante cor esverdeada que fazia lembrar o brilho de seus lindos
cabelos.
Assim nasceu a awiramba hoje chamada ariramba. E é por
isso que tem ariramba de cor brilhante bonita e ariramba de cor escura e feia.
urukun urucu (colorau)
Poramba Poranga mbae ( Coisa bonita)
awi agulha
wirá ave
mba mbae (coisa)
sarawatana sarawa tisana (penugem com veneno)
(zarabatana)
ARIRAMBA
Paranã-una rembeywape , paá,
kunhãmuku porangaretana uikuana uiku. Kuá kunhãmuku rera Poramba (Poranga mbae).
I apirawa una akyryawé
kuaraxiwerawa uatiaiya.
Pukamirĩramé , i ranha murutinga
maié iuaka suikíriperaraítinga yabé
surírũ ierewape upurakai.
Aé upanhẽrupi miausuwa wera. Ma, i
purakisawa anhuwãte uimonhãbo uikuanaraẽ .
Aé uimonhãna apesyĩ awi kaayusuí.
asuí uimonãna siia purakisawa kuá awi
upuru uikóbo .
Aé, siia kaasuí upuú inirũ
uremũika oba . Aé uimonhãna maranga panuupe.
Aé , awiapurũ asuí urukũrũ umupinima
maranga poranga irumuarakunhãitá píra
upe.
Aé, asykawa rasysa muãuírarã
apesyirupi ukutuka sasibora píra .
Koité, aé upuru siia purusawape
uimonhãna awi .
Aé poyawawaretana awi
upurusawaresé .
Amuara, o awatyba dabukuri pukusa
ukonhesei amun awatyba kurumiasu.
Kuá kurumĩasu sumuareyma
iuíri. Supi , aé niti puranga retana. Aé
uriku ara ukasairã ma, niti ukasairẽ aã
suu.
Aé niti ukonsegui uapi o uya nem
suuasute.
Ma, Porãmba usaisu aé. Ape Porãmba umonhã awi asuí umunga áwa apesyĩ awiapuruaiape .
Aé umunuka takuara puku apĩraẽ ,
umupui muyaokasawa asuí umunhã yepé mutimbu’a puku.
Aé uambúriana awi rarawa mutimbu’a pupé asuí upeyu atãrupi. Awi usemu-wewé kutara.
Ape aé umururú kurare awiapupe asuí umeẽ kuá o
miausubasupé.
Aé upeyu yepé uirá pe uaá wapikana
uiku mirá iruaki. Unupa. Uirá uari. Ukiri uiku kurara yakéresé.
Kurumĩasu useruka kuá mutimbu’a sarawatana (s-arawa +tisana).
Kuaié, aé mukaamundu (mukasaisara)katuretana.
Aiwã mukũi upitauna nhuausuba setá.
Nhẽ , kuá kurumĩasu pytuwa
uikuana. Amuara, upuruana sarawatana
uyukárã awaeté uaá kurabauera aésupé.
Kuá mbae uxári Tupã asyára . Tupã
umunhã auá upanhẽ auaeté. Pituasaua supiara arã iepé .
Ape Tupã muuirá kurumĩuasusupé.
Kuá uirá saypuxiuera asuí kuruminusu uyukárã auáeté upuruana awi yabé tiĩ
uriku.
Poramba , usaruana kurumĩasu
arekatu ma, aé niti uieuíriana .
Aé upitá ana sasiara retana. Aé
uiaxiu aretá aretá.
Ape Tupã usubara aésupé. Tupã
muuirá Porambasuí. Kuá uirá uriku tiĩ apĩ awiyabé kuaié maye umunhã ana uiku
Poramba miausubarã . Ma umeẽ kuá uirárã say iakíra puranga ueraua uaá
umumanduai werawa irawa puranga .
Kuaié usému awiramba uiiara uyawa ariramba.
Asuí sesé umaa ariramba say werawa puranga asuí ariramba say pixuna puxi .
Mutimbu’a canudo ・tubo
Kurabauera zombava
ARIRAMBA
Oni diras ke je la bordo de la rivero Negro,
vivis iu indiĝenino ege bela, kies nomo estis Poramba .
Siaj nigraj haroj reflektis la sunbrilon je verdema tonkoloro.
Kiam ŝi estis ridetanta , siaj dentoj blankaj kiel la blankaj nuboj en
la blua ĉielo plenigis la cirkaŭaĵo je
ĝojo.
Ŝi estis amata de ĉiuj. Tamen, ankoraũ vivadis sin dediĉanta nur al siaj
laboroj.
Ŝi faradis pikilojn, pinglojn kaj delikatajn kudrilojn, per dornoj de la
arbaro kaj uzadis tiajn ilojn por fari
diversajn laborojn.
Ŝi kudradis vestaĵojn per fadeno prenita el diversaj vegetaĵoj. Brodadis
desegnaĵojn en la tuko kion ŝi kompilis.
Pentradis per la pinto de la pikiloj kaj urukun
belajn pentraĵojn je la haŭto de siaj kunulinoj.
Pikadis delikate la haŭto de la malsanuloj por malfortigi la dolorojn
kaŭzitajn de la malsano .
Finfine, uzadis el diversaj manjeroj la pinglojn kiujn ŝi faradis .
Ŝi estis vere ege lerta je la uzado de la pingloj.
Iam, dum iu festo de sia tribo, ŝi konatiĝis kun iu junulo de alia
tribo.
Tiu junulo ankaŭ ne havis kunulinon. Vere, li ne estis tiel bela. krome,
kvamkam li jam havis aĝon por ĉasadi, li
ankoraŭ ne kapablis ĉasi eĉ unu besto.
Li ne kapablis trafi siajn sagojn
eĉ en granda besto.
Sed, Poramba ŝatis lin. Tiam, ŝi faris pinglojn kaj algluis plumaĵon al
la vosto de la pingloj.
Ŝi tranĉis longan maldikan bambuon kaj forprenis la internan dividon por
fari longan tubon.
Ŝi metis la plumaĵitan pinglon en la tubo kaj forte blovis je la buŝo de
la tubo. La pinglo eliris rapide fluganta.
Tiam , ŝi ŝmiris kurare en la pinto
de la pingloj kaj donis ilin al sia amato.
Li tuj blovis je direkto de iu birdo kiu
estis sidanta sur branĉo de proksima arbo. Li trafis. La birdo falis paralizita pro la
kurara veneno .
La junulo donis al tiu armilo la nomon zarabatana.
Ek de tiam, li fariĝis bona ĉasisto.
Kaj tiuj ge-junuloj pli kaj pli ŝatis unu la alian.
Sed tamen, tiu junulo estis ege malkuraĝema. Iam, uzis la venenitajn
sagojn por mortigi iun bravan indiĝenon kiu
ĉiam mokis lin.
Tupã ne ŝatis tiun agon. Li donis al ĉiuj
indiĝenoj kuraĝon kaj bravecon.
La timemo devus esti punita.
Tiam, Tupã aliformis la junulon al birdo havanta
malbelan koloron kaj bekon similan al la pinglo per kiu li mortigis la bravan
indiĝenon.
Poramba , atendis la junulon longan
tempon. sed li ne revenis. Ŝi ege malĝojis. Ŝi ploradis dum tagoj kaj tagoj.
Tiam, Tupã
kompatis ŝin kaj tiel kiel li faris al ŝia amato, aliformis ŝin al birdo havanta bekon maldikan kiel pinglo. Sed, donis al tiu birdo belan kaj
brilan verdkoloron kiu memorigas pri la brilo de ŝiaj belaj haroj.
Tiel naskiĝis la awiramba hodiaŭ nomita ariramba.
Kaj estas pro tio ke ekzistas ariramba kun belbrilaj koloroj
kaj ariramba kun malhela kaj malbela koloro.
Poramba . (Poranga mbae)
zarabatana. sarawatana (s-arawa +tisana) plumaĵo kun veneno)
urukun urucu (ruĝa kolorigilo)
Poramba Poranga mbae ( aĵo bela)
awi kudrilo, pinglo, pikilo
wirá birdo
mba mbae (aĵo)
sarawatana sarawa tisana (plumaĵo venenaĵo) (zarabatana)
アリランバ
昔々、ネグロ河の岸にポランバと言う名の原住民のとても奇麗な娘が暮らしていたそうです。
彼女の黒髪は日光の下で緑に反射するのでした。
微笑むとき、青空の白い雲のような彼女の白い歯が周りを喜びで満たすのでした。
彼女は皆に愛されていた。 しかし、未だ、自分の仕事のみに打ち込んで暮らしていました。
彼女はジャングルの刺で針を作って、様々な仕事に使いました。
色んな植物からとった繊維で服を縫い、布に刺繍したり、その針とウルクンを使って仲間の娘達の肌に美しいデザインをしたりしました。
病人の病気の痛みを緩和させるために、その肌を軽く指したりもしていました。
すなわち、作っていた針を様々なことに使っていました。
実際に針使いとしてとても上手でした。
ある日、自分の村の祭りの際に他の村のある青年と知り合いになりました。
その青年にも相手はいませんでした。実を言うとそんなに格好いい 者ではありませんでした。もう狩りをする年であったにも関わらず、未だ一匹もの動物を狩りした事がありませんでした。
彼は大きい動物にさえ自分の射た矢を当てる事が出来ませんでした。
しかし、ポランバが彼の事を気に入りました。
彼女は針を作って、その針の尻尾に軟らかい羽を貼付けました。
細くて長い竹を切って、中の節を取って長い筒を作りました。
細かい羽の付いた針をその筒に入れて、強く筒の口を吹きました。針はサット飛び出しました。
彼女はそれらの針にクラーレを塗り、自分の好きな人に上げました。
彼は近くの木にとまっていた鳥の方に吹きました。当たった。鳥がクラーレの毒に痺れて落ちました。
青年はその筒に サラワタナと言う名を付けました。
それ以来、その青年は偉大な狩人になりました。
そして、二人はますます愛し合っていました。
しかし、その青年は臆病でした。
その毒矢を使って、いつも彼の事を馬鹿にしていた 勇敢な原住民 を殺してしまいました。
テゥパンはその行為を気に入りませんでした。
テゥパンは全ての原住民を勇敢に作っていたのだから。 臆病は罰されるべきでした。
そこで、テゥパンはその青年を醜い色の鳥に変えました。その鳥の嘴を青年が勇敢原住民を殺すために使って針に似せて 細く作りました。
ポランバその青年の帰りを長く待ちましたが彼は帰ってくる事はありませんでした。
彼女はとっても悲しくなりました。 何日も鳴き続けました。
テゥパンは彼女の事を哀れんで、彼女の愛する人にしたと同じように彼女を針のように細い嘴の鳥に変えました。 しかし、その鳥にポランバの黒髪を連想するような美しくて輝くような緑色を与えました。
このようにして、現在アリランバと呼ばれているアウイランバが生じました。
そして、その訳で輝く奇麗な 色のアリランバがあり、黒っぽい醜い色のアリランバもあります。
ウルクン urucũ
ポランバ Poranga mbae ( 奇麗 もの)
アウイー 針
ウイラー 鳥
ンバエー mbae (者、物)
サラワタナ sarawa tisana (毒入りの細羽) (zarabatana)
아리란바
옛날 옛날, 네그로강의 물가에 포란바라고 말하는 이름의 원주민의 정말 예쁜 아가시가 생활하고 있었다 고 합니다.
그녀의 흑발은 햇볕 아래에서 초록빗에 반사하는 것이었습니다.
미소를 지을 때, 푸른 하늘이 흰 구름과 같은 그녀의 하얀 치아가 주변을 기쁨으로 만족시키는 것이었습니다.
그녀는 모두에게 사랑받고 있었습니다. 그러나, 아직, 자신의 일만에 몰두해서 생활하고 있었습니다.
그녀는 정글의 가시로 바늘을 만들고, 여러가지 일에 사용하고 있었습니다.
여러 식물로 채취한 섬유로 옷을 꿰매기하거나, 전에 자수하거나, 그 바늘과 으르쿤을 사용해서 동료의 아가시들의 피부에 아름다운 디자인을 하거나 했습니다.
환자의 병든 아픔을 완화시키기 위해서, 그 피부를 가볍게 가리키거나도 하고 있었습니다.
곧, 만들고 있었던 바늘을 각양각색인 것에 사용하고 있었습니다.
실제로 바늘쓰기로서 정말 능숙했습니다.
어느 날, 자신의 마을 축제 즈음에 다른 마을의 한청년을 알러 되었습니다.
그 청년에게도 상대는 없었습니다. 사실은 그렇게 멋진 사람이 아니었습니다. 이제 사냥을 하는 나이가었던 것에도 관계 없이, 아직 한마리나 되는 동물을 사냥한 적이 없었습니다.
그는 큰 동물에게마저 자신이 쏜 화살을 맞출 수 없었습니다.
그렇지만, 포란바는 그를 마음에 들었습니다.
그녀는 바늘을 만들고, 그 바늘의 꼬리에 부드러운 날개를 붙였습니다.
얇고 긴 대나무를 자르고, 긴 통을 만들었습니다.
빨리 기털이 붙은 바늘을 그 통에 넣고, 강하게 통의 입을 불었습니다.
작은 기털을 가진 바늘은 빨리 날기 떠났습니다.
그녀는 그바늘들에 크라레를 칠하고, 자신이 좋아하는 사람에게 드렸습니다.
그는 가까운 나무에 앉고 있었던 새쪽에 불었습니다. 맞았다. 새가 크라레의 독에 저려서 떨어졌습니다.
청년은 그 통에 사라와타나라는 이름을 붙였습니다.
그 때부터, 그 청년은 위대한 사냥꾼이 되었습니다.
그리고, 두사람은 점점 서로 사랑하고 있었습니다.
그릏다가, 그 청년은 겁이많았습니다.
그 독 화살을 사용하고, 언제나 그를 무시하고 있었던 용감한 원주민을 죽여버렸습니다.
트팡은 그 행위를 마음에 들지 않았습니다.
트팡은 모든 원주민을 용감하게 만들고 있었던 것이기 때문에. 겁장이는 처벌되어야 했습니다.
거기에서, 트팡은 그 청년을 보기 흉한 색의 새로 바꾸었습니다. 그 새의 부리를 청년이 용감하다원주민을 죽이기 위해서 사용해서 바늘에 비슷하게 해서 자세하게 만들었습니다.
포란바 그 청년의 돌아감을 오래 기다렸습니다만 그는 돌아올 것은 없었습니다.
그녀는 매우 슬퍼졌습니다. 며칠이나 계속해서 울었습니다.
트팡은 그녀를 불쌍히 여기고, 그녀가 사랑하는 사람에게 한것과 같이 그녀를 바늘과 같이 자세한 부리의 새로 바꾸었습니다. 그러나, 그 새에게 포란바의 흑발을 연상하는 것 같은 아름다워서 빛나는 것 같은 녹색을 주었습니다.
이렇게하여, 현재 아리란바라고 부르고 있는 아으이란바가 생겼습니다.
그리고, 그 이유로 빛나는 예쁜 색의 아리란바가 있고, 어둡게 보기흉한 색의 아리란바도 있습니다.
