La unuaj homoj

La unuaj Homoj

Tupan (Tub＋ãng = patra animo) kreiis unue Tupaba (Tub＋baba = Ĉies patro) kaj Sypaba (Sy s baba = Ĉies patrino)

La paro havis tri filojn kaj multajn filinojn.

La unua filo estis TumŽé Arandúœ (Saĝa TumŽé). 

La dua filo estis Marangatœú (bona afero ), kiu fariĝis patro de Kerana（kiel dormanta). 

Sia tria filo estis Japeusa'‡ (dikkrusta krabo).

Unu el la filinoj deTupaba kaj Sypaba estis Porásý (patrino de la abundo).

La sep filoj de Kerana kaj Taub

Taub (taub = fantomo ) postkuras Kerana.

    La malbona spirito Taub kaptis Kerãna la filino de Marangatœú. Ili kune havis sep filojn. Sed, Arasy (patrino de la tago) malbenis tiujn filojn. Inter la sep filoj , ses naskiĝis kiel teruraj monstroj.

    La sep filoj de Taub kaj Kerana estas:

1- Teju Jagua (Teyu yaguara = Lacerto-hundo). Li estas dio de la kavernoj kaj de la fruktoj. Ĝia korpo estas de lacerto kun sep hundaj kapoj. Rampas kiel lacerto kaj manĝas fruktojn kaj mielon.

2- Mboi Tu'i (mboj ty= serpento-akvo). dio de la riveroj kaj de la akvaj vivantaĵoj .

3- Moña i (Monhã-y=Fonto faranto). Dio de la kampoj .Ĝi havas du rektajn kornojn kiuj funkcias kiel antenoj kaj li manĝas paserojn.

4- Jaci Jaterê (yasy yaterẽ = peco tranĉita de la luno). Dio de la siesto. Ĝi havas malgrandan staturon. Estas iom blonda, havas bluajn okulojn kaj portas magian bastonon. Kiel plej granda parto de siaj fratoj loĝas en la arbaro kaj oni ĝin konsideras kiel la protektanto de la mate-arboj.

5- Kurupi (akuãi rupi = laŭ la peniso) . Dio de la voluptemo kaj produktemo .

Ĝi loĝas en la densaj arbaroj . Ĝi estas malgranda , palflava. Ĝi havas nigrajn okulojn sen pupilojn, kaj pintakrajn dentojn. Ĝi sin movas saltante kaj estas ege rapida. Ĝia manĝaĵo estas ĵus naskitaj bestidoj.

6- Ao Ao (aó— aó—= ruiniganto). Dio protektanto de la montoj kaj montegoj. Ĝi similas al ŝafo kun akraj dentegoj. Oni diras ankaŭ ke ĝi estas hommanĝulo. Ĝia korpo estas ne homa, sed ĝi estas duonhoma pro sia naskiĝo.

7- Ruison.(roy soó eõ= frida-besto-morto) Dio de la morto kaj ion ajn rilata al la morto. Ĝi similas al ruĝokula simio. Ĝi havas fiŝbartojn kaj ege grandan tapiran penison.

最初の人間

テゥパン (Tub＋ãng = 魂父) は初めにテゥパバ (Tub＋baba = 皆の父) と シパバ (Sy s baba = 皆の母)を造りました。

その二人には三人の息子と多くの娘がいました。最初の息子はテゥメー　アラン

デゥー (賢明 テゥメー). 二番目はマランガテゥー（良いもの）でした。彼はケランナ（寝様）の父になりました。

三番目の息子はジャペウサー (厚い皮 蟹).

テゥパバとシパバの娘達の一人はポラシー（富の母）でした。

ケランナと タウッの七人の子供

タウッ (taub = 幽霊 ) が　ケランナを追いかける.

　悪霊のタウッはマランガテゥーの娘のケランナを捕まりました。彼等には七人の息子が生まれました。しかし、アラシー (日の母)はその子供達を呪いました. 七人の子供の仲で、六人が恐ろしい怪物として生まれて来ました。

タウッとケランナの七人の子供達は：

1- テユーヤグアー(Teyu yaguara=蜥蜴犬 ). それが洞窟と果物の神です。その身体は七つの犬頭をもった蜥蜴です。蜥蜴のように這って歩くそして果物や蜂蜜を食べる。

2- ンボイ　テゥイ(mboj ty= 蛇水). 川や水に生きる生物の神です。

3- モニャンイ (Monhã ‡y=泉作り). 原っぱの神です。触覚の働きをする二つのまっすぐな 角を持っていて、鳥を食べます。

4- ヤシー　ヤテレー(yasy yaterẽ = 月から切られた一片). 仮眠の神です。 小さな身体を有しています。 やや金髪で、青い目をしていて、魔法の棒を持っています。兄弟達の大部分と同じようにジャングルに住んでいます。そして、マテ茶の守り神だと思われています。

5- クルピー　(akuãi rupi) (陰茎のまま）. 性欲 と 妊性の神です。 深いジャングルに住んでいます。それは薄黄色の小さい身体です。瞳のない黒い目で、とんがった歯を有しています。跳びながら動きます。そして、とっても速いです。 その食べ物は生まれたばかりの 動物の子供です.

6- アオー　アオー　(aó— aó—= 破壊者). 丘や山の守り神です。それは鋭い牙をもった羊に似ています。人食いだとも言われています。その身体は人間の身体ではないが、生まれにより、半分人間です。

7- ルイソン.(roy soó eõ= 冷ー動物ー死) 死と死に関係する物全ての神です。赤い目をした猿に似ている。鯨髭と貘の大きいペニスを有しています。

  

첫번 째 인간

    틉앙(Tub+ang =혼아버지)은 처음에 【틉바바】(Tub+baba =모두의 아버지)이라고 【싯바바】(Sy s baba =모두의 어머니)를 만들었습니다. 

    그 두사람에는 3명의 아들과 많은 딸이 있었습니다. 최초의 아들은 【트매아란두】(현명-트매).  두번째는 【마란가투】 (좋은 것)이었습니다. 그는 【케란나】(잠버릇)의 아버지가 되었습니다. 

    세번째의 아들은 【쟈페우사】 (투꺼운 과피의 게). 

【틉바바】와 【싯바바】의 딸들의 한사람은 【포라시】(부의 어머니)이었습니다.

【케란나】와 【다읍】의 7명의 어린이 

【다읍】(taub =유령)이 【케란나】를 쫓아간다. 

    악령의 다읍은 마란가투의 딸의 케란나를 잡혔습니다. 그들에게는 7명의 아들이 태어났습니다. 그러나, 아라시 (일의 어머니)는 그 어린이들을 저주했습니다.  7명의 어린이의 사이로, 6명이 무서운 괴물로서 태어나 왔습니다. 

    다읍과 케란나의 7명의 어린이들은 :

1- 데유야과 (Teyu yaguara=도마뱀-개).  그것이 동굴과 과일의 신입니다. 그 신체는 ７개의 개머리(犬頭)를 가진 도마뱀입니다. 도마뱀처럼 기어 다니고, 과일이나 벌꿀을 먹는다. 

2- 은보이틔 (mboj ty=뱀-수）.  강이나 물에 사는 생물의 신입니다. 

3- 모냥의(Monhã y=샘만들기).  들판의 신입니다. 촉각의 활동을 하는 둘이 곧은 모서리(뿔)을 가지고 있고, 새를 먹습니다. 

4- 야시야테렌 (yasy yaterẽ  = 월부터 잘라진 한조각).  선잠의 신입니다.  작은 신체를 소유하고 있습니다.  다소 금발로, 푸른 눈을 하고 있어서, 요술 막대를 가지고 있습니다. 형제들의 대부분과 같이 정글에 살고 있습니다. 그리고, 마테차의 수호신이라고 생각되고 있습니다. 

5- 구루피 (akuãi rupi) (남근인채로 ).  성욕과 임성의 신입니다.  깊은 정글에 살고 있습니다. 그것은 담황색이 작은 신체입니다. 눈동자가 없는 검은 눈과지적된 이빨를 소유하고 있습니다. 뛰면서 움직입니다. 그리고, 매우 빠릅니다.  그 음식은 막 태어난 동물의 어린이입니다. 

6- 아오아오 (aó  aó = 파괴자).  언덕이나 산의 수호신입니다. 그것은 날카로운 송곳니를 잡은 양을 닮아 있습니다. 식인이라고도 말해지고 있습니다. 그 신체는 인간의 신체가 아니지만, 출생에 의해, 반인간입니다. 

7- 루이손 (roi soó eõ)죽음으로 죽어 관계되는 것 모두의 신입니다. 빨간 눈을 한 원숭이를 닮아 있다. 고래수염과 맥의 큰 페니스를 소유하고 있습니다. 

Ybanema

    

Egito  ➣  "Het-Ka-Phtah"  ➣ "  Posse da alma de  Ptᇠ"(Ptᇠera o nome de um antigo imperador considerado deus criador da cidade Menfis. Em alguns mitos Ž considerado também como o criador do sol ).

Alho ・ Aglio ・ Acre ➣  Gosto forte que pode ser "ardido", "azedo", "adstringente"em tupi  ➣ Aya  

Alho  ➣ ybanema = fruto fedido　➣ ybarema = ( ybᇠr ema ) ➣  fedor da fruta.  .

   

Egito  ➣ "Het-Ka-Phtah,"  ➣  "Pt‡á anga rekoaba", (Pt‡ásera morubixapuera rera oik—ó. Pt‡á Menphis monhangara oikó—. Amó— mbaenheengape kuaraxi monhangarabaŽ ekaga oikó—.

tuguipupyka ➣ Pressão sangüinea 

ybanema ➣  Agatinga➣Alho   

AJLO

    En la Lando de Palmarboj ne ekzistis ajlo.

    Estis la portugaloj,  kiuj alportis ĝin el transmara lando. Oni diras ke tio malbonodora frukto kiu bruligas la lango kaj lasas putraĵan odoron en la buŝo devenas de pli ol 6.000 jaroj el Egiptio.

    Sed la rakonto diras, ke en la Lando de Dio , ĉiuj vivis paradize. ĉiuj estis parfumitaj

kaj ĉiuj fruktoj kaj legomoj ankaŭ havis bonan odoron.    

    Tio estas ĉar la odoro naskiĝis de la koro, de la penso, de la bonaj sentoj de tiuj kiuj loĝis en la Lando de Dio.

   Tamen tie aperis iam, iu malbonulo , kiu nur estis pensanta pri la profito de si mem.

    Kiel konsekvenco de tial malbonaj pensoj , la odoro kiu emanis el sia korpo estis malbonodora, kaj per ĝi oni primemoris putrantajn kadavrojn.

    Iam, oni ne povis plu toleri la malbonajn agojn kiujn li faradis kaj oni plendis al Dio pri lia malbona agado.

    Dio lin avertis, sed ĉar li ne estis obeema al la ĉion Povulo, kaj daŭre faradis malbonaĵojn al la aliaj ĉielanoj, Dio lin forpelis el sia Lando.

    Tiu malbonulo kies nomo estis Satan (la malmola) , foriris peze paŝante sur la grundo. Kaj je ĉiu paŝo aperigadis el la spuro de sia maldekstra piedo "cepoj ” kaj el la spuroj de lia dekstra piedo "ajlo".

    Ĝuste pro tio, tiu frukto estas malbonodora kaj estas ankaŭ la kialo de la kutimo uzi je multaj lokoj ajlon por forpeli la malbonajn spiritojn . Kaj ne estas mensogo . Ja, la ajlo estas bona ankaŭ por forpeli multajn malsanojn, por malaltigi la sangpremon, por malmultigi la troan grason, por kuraci malvarmumon, por fortigi la korpon  kaj multeplu.

    Hodiaŭe, ĉe multaj lokoj de nia Lando de Palmarboj, oni uzas la ajlon kvamkam modere, pro tiu ke malbona odoro ĉiam restas en la buŝo.

Egiptio   ➣ Egipto  ➣  "Het-Ka-Phtah" "  ➣ " Pt‡á Posedaĝo de la animo de Ptá" 

(Ptᇠestis la nomo de antikva imperiestro kiu oni konsideris kiel dio kreinta de la urbo Memphis. En kelkaj mitoj oni lin konsideras kiel kreinto de la suno.

Ajlo  ➣  Aglio  ➣  Aya  ➣  Forta gusto kiu povas esti "pika", "akra", "mordantgusta"  

Ajlo   ➣ ybanema = malbonodora frukto➣ alho ➣大蒜 ➣ 마늘. 

➣ybarema = ( ybᇠr ema )  ➣  frukta malbonodoro.   

大蒜

    椰子の国には大蒜がなかった。ポルトガル人が海外からそれを持って来た。

　舌を焼き、口に腐った物の臭いを残す その臭いのくさい実は６千年前にエジプトに現れていたと言われている。

　物語によると、その当時、神の国では、皆様が天国的に暮らしていたそうだ。皆がいい臭いをしていて、果物も野菜も良いにおいをしていた。それは，臭いが神の国で暮らしていた人達の心から、考えから、良い心持ちから生じていたから。

　しかし，ある日、そこには、自分の利益しか考えない一人の悪者が現れた。悪い考えが為に、彼の身体から放射する臭いはくさく、腐れかかった死体を連想させるようなものだった。　

　ある日、皆が　彼のする悪さにもう耐えられなくなって，神様に訴えた。

　神様は彼に忠告したが、神の言葉に従わず、天国の他のもの達に悪さをしつづけたので、神様が神の国から彼を追放した。

　そのサタンと言う名の悪魔は地面をパタン、パタン　強く踏みながら歩いていた。そして、一歩ごとに、彼の左足跡から“玉葱”、右足跡から“大蒜”が生えていた。

　そのわけで、その実がくさい。それに、同じ理由で、多くの所で、悪霊を追い払うために、大蒜を使う習慣がある。それに、嘘ではない。大蒜は血圧を下げに、過剰な脂肪を減らし、風邪を治し、身体を丈夫にし、等々に多くの病気の治療に役に立つものだ。

　今，我々の椰子の国の多くの所で、大蒜が使われているが、ほどほどに、口にはくさい臭いが残るから。

椰子の国 ➣ ピンドラマ（ブラジルの原住民がブラジルに付けた本来の国名）

エジプト  ➣ "Het-Ka-Phtah"  ➣ "Ptᇠの所有所 ➣ 　(Ptᇠはメンフィスと言う町を作ったと思われる 昔の一人の天皇の名前でした。幾つかの神話では太陽の創造者だとも考えられている。

大蒜  ➣ Aglio  ➣  強い味  ➣ "辛い", "えぐい", "噛み付くような味" 

 大蒜 ➣ ybanema = 臭い実　 ➣ 　ybarema = ( yb‡ r ema )  ➣  実の臭み. 

마늘

    야자의 나라에는 마늘이 없었다. 포르투갈인이 해외에서 그것을 가지고 왔다. 

　혀를 태우고, 입에 썩은 물건의 냄새를 남기는 그 강한냄새를 내쁨는 마늘은 6000년전에 이집트에서 드러나고 있었다고 말해지고 있다. 

　이야기에 따르면, 그 당시, 신의 나라에서는, 여러분이 천국적으로 생활하고 있었다고 한다. 모두가 좋은 냄새를 하고 있어서, 과일도 야채도 좋은 냄새를 하고 있었다. 그것은, 냄새가 신의 나라에서 생활하고 있었던 사람들의 마음속으로부터, 생각으로부터, 선의로부터 생기고 있었기 때문에. 

　그러나, 어느 날, 거기에는, 자신의 이익밖에 생각하지 않는 한사람의 나쁜 놈이 나타났다. 나쁜 생각이때문에, 그의 신체로부터 방사하는 냄새는 나쁜 냄새이고, 부패 걸린 시체를 연상케 하는 것 같은 것이었다. 　

　어느 날, 모두가 그이가 하는 나쁨에 이제 견딜 수 없어져서, 신에게 호소했다. 

　신은 그에게 충고했지만, 신의 말을 따르지 않고, 천국의 다른 사람들에게 계속해서 괴롭혔으므로, 신이 신의 나라에서 그를 추방했다. 

　그 "사탄"라고 말하는 이름의 악마는 지면을 탕... 탕... 강하게 밟으면서 걷고 있었다. 그리고, 한 걸음마다, 그의 좌발자국에서 “양파”, 우발자국에서 “마늘”이 나 있었다. 

　그 까닭으로, 마늘이나 양파에서 나쁜냄새나다. 거기에, 같은 이유로, 많은 곳에서, 악령을 쫓아버리기 위해서, 마늘을 사용하는 습관이 있다. 거기에, 거짓말이 아니다. 마늘은 혈압을 인하에, 과잉한 지방을 굶주리고, 감기를 치료하고, 신체를 튼튼하게 해, 등등에 많은 병든 치료에 도움이 되는 것이다. 

　지금, 우리들의 야자 나라 많은 곳에서, 마늘이 사용되고 있지만, 적당하게, 입에는 강한 냄새가 남기 때문에. 

야자의 나라 ➣ 핀도라마（브라질원주민이브라질에붙어있는 국가의 본래이름)

이집트  ➣ "Het-Ka-Phtah"  ➣ "Ptᇠ의 소유장소➣ 　(Ptᇠ는멤피스라는 도시 를 제작되었다는 것을 셍각 퇸 옛날 한 명의 천황의 이름이었다。일부 신화에서는 태양의 창조자라고 생각되고있다。

마늘 ➣ Aglio  ➣  강한맛  ➣ "맵다", "떫은 맛", "깨물고 싶을 맛" 

마늘　➣ybanema = 나쁜냄새의과일.

➣ ybarema = ( yb‡á r ema )  ➣ 과일의 악취.   

Tatá

   Antigamente , ainda não existia fogo.  Os homens também tal como os animais comiam tudo cru. Alguns pajés colocavam algumas  ervas medicinais e água no buraco da superfície de rochas e esperavam enquanto o sol aquecia e às vezes fervia a água. Assim faziam a tisana.

Foi durante um verão de calor intenso , que subitamente a mata incendiou-se pelo calor do sol. Toda a mata seria destruída se não ocorresse também subitamente um forte temporal que apagou o fogo.  Restaram no entanto brasas encobertas pela cinza . 

Os índios foram logo à mata para ver o que é que tinha acontecido.

Viram uma imensa clareira encoberta por um pó branco que era a cinza.

Entraram na clareira em busca de algo que tivesse restado. Mas , para espanto , logo aos primeiros passos sentiram forte dor na sola dos pés tal como se tivessem sido mordidos por formigas.  Gritaram, os meninos choraram , as mulheres que vinham atrás, perguntaram o que estava acontecendo. 

Os homens explicaram , sem saber o que era, dizendo : 

--- Ta… tá…,  ou seja formiga…. formiga … , pois  sentiam a dor de uma mordida de formiga mas não viam formiga nenhuma.

Aí um deles se abaixando pegou um tição e soprou o pó branco que o cobria. O tição virou brasa,  ficou vivo,  ficou vermelho e começou a soprar uma labareda vermelho amarelada.

Os homens vendo isso, deram o nome de "tatá" a esse fogo e cada um levou uma brasa para casa. Ao pó branco que cobria a brasa e não a deixava estourar deram o nome de "taninbuka" (não estoura)

Desde aí os homens pensaram no modo como lidar com esse fogo  para que ele trabalhasse para eles. E assim começaram a comer sopas, assados, cozidos, e tudo o mais que o fogo pode fazer para eles.

O fogo também ficou satisfeito por ter aprendido a ser útil aos homens e por isso ambos vivem até hoje felizes com essa amizade.

Tisana  ➣ ty posang a = medicamento líquido

Ta’... (formiga na composição de palavras)

Tatá  ➣ fogo

Tanimbuka ➣ ( t anĩ puk a) ➣ coisa que não explode

tatá

Akoérame tatá ointiraĩ ma’a. Abáetá oikaru mbiúkyra soó opakatu yabé. 

Payé mobyr oimombuba kaa posanonga bé tybé itáusú apeara rekuara pypê. 

Aéreme oarõ kuarasy oimoakub amõneme bura ko ty remebé. 

Emonã payé oimonhã typosã’a.

Amõ arakuba kasueté remebé , sesapyá  kaa kaya yepysyk kuarasy kasuresé.Kaaguasú opain oimokanhemaserã . Nhẽ arã sesapyá amanasú okyra oimbogueb ebokuey kaya.  Guime oipytá tatapyi taninbuka unyripe . 

Abaetá osó kaaguasú pe ,  oimaẽ  mbae oiã’a.

Abaetá oimaẽ ybaeymaba pyguasú. Kuitinga oiasoi ebokuey ybaeymaba.  Nhaã  tatakui  oikoréme.

Abaetá oiké ybaeymaba pypé oiekarabo  mbae oipytá é byter.        

Nhẽ, mondinĩ , ypyapupaũ upité , oiasy pypytá tukãtiua resé omosuú yabé. Abaetá oasem, Kurumĩetá oesay , kunhãetá oyur oyoakypueri oiporandub mbae ã’a oikóbo. Abaetá oimonbaekuab  oikuabeyme mbae oikoréme. 

Abáetá oié  - "Ta… tá…", 

Rakaé tukantiua suú rasy oiasy nhẽ noimaẽi  tukantiua a’ã .

Aeibé, abá oyepé yemomirĩbo oipysyk ybiraĩ bé oipeyu iasoyaba kuitinga. Ybyraĩ motatapyi, mopaka, mopiranga bé oipeyuipy tatarapekon   pirangyubárã.

Abáetá oimaẽ kó mbaeãnga oerok “tatá” kó mbae resé. Baé memenhé  oipysyk yepé  tatapyi  baé oimoyasuk  ooka  kity. 

Abáetá oimeeng era “taninbuka” kó kuitinga morambuera tatápuka oiasoy  tatapyi resé.

A’é abáetá  oipotar tatá oimonhang mbae abá resé, oiang kó tatá ekoaraba . Emonã  abáetá oikaruypy typyrõ, mixira, mimoi, xiririka bé opain mbae tatá monhãgatu   a’e resé.

Tatá memé moapysyka yemboé mbaékatú abáetá resé. Aipóramo mokõibé moingokatu  oryba kó  anãmaba resé.

Ybaeymaba  (ybá eym aba) clareira

Mbae oiã’a (mbae o i anga) coisa que acontecera

Mbaeãnga coisa acontecida

ta’ usado em composição significa formiga 

Tukandira (Tuk ang tiua) 　　　(sente muito a batida) ➣ outra acepção

a’ã (a an ) nenhuma

Typosã’a (ty posanga ) tisana (ty=líquido, po=humano, sang’a= medicamento)

ybiraĩ galhinho

Motatapyi (mo tatá py i) tornou-se pezinho (mudinha) de fogo ➣ (tornou-se brasa)

tatarapekon (língua de fogo) Labareda

Anãmaba amizade

Fajro

Je antaŭa tempo , ankoraŭ ne ekzistis fajro.  La homoj tiel kiel la bestoj manĝadis ion ajn krude. Kelkaj sorĉkuracistoj metadis kelkajn  kuracherbojn  kaj akvon en truo de la surfaco de rokoj kaj atendadis  dum la suno varmigas kaj kelkfoje bolis la akvon. Tiel farante ili preparis la tizanon.

Iam, dum intensa veranvarmeco subite la ĝangalo ekbrulis pro la sunvarmeco. La tuta arbaro estus detruita se ankaŭ subite ne okazus fortega tempesto kiu stingis la fajron. Tamen tie restis braĝojn kovritajn per la cindro.

La indiĝenoj tuj iris al la arbaro por vidi kion okazis.

Ili vidis vastegan maldensejon kovrita per blanka polvo kiu estis la cindro.

Ili eniris en la maldensejo senĉante ion kiu povus restadi. Sed, por ilia miro, tuj je la unua paŝo ili sentis fortan doloron en la piedplanko tiel kiel se ili estus morditaj de formikoj. Ili kriis, la knaboj ploris, la virinoj kiuj venis malantaŭen demandis kion okazis.

La viroj klarigis sen scii kio estis, dirante:

ー Ta… tá…,  tiu estas "formiga…. formiga …" ,ĉar ili sentis doloron de formika mordo sed ne vidis eĉ unu formiko. 

Tiam, unu el ili malleviĝante prenis unu el la brulaĵoj kaj forblovis la blankan polvon kiu ĝin kovradis. La brulaĵo ekiĝis braĝon, ekiĝis viva,ekiĝis ruĝa kaj komencis blovi flamon ruĝflavan.

La viroj ĉion vidante, donis la nomon "tatá" al tiu fajro kaj po unu portis unu braĝon al sia domo.

Al la blanka polvo kiu kovradis la braĝon ne permesante que ĝi eksplodu donis la nomon "taninbuka" (ne eksplodas)

Ek de tiam, la homoj pensadis manjeron trakti tiun fajron por ĝi laboru por ili. Kaj tiel ili komencis manĝi supon, bakaĵon, kuiraĵon, kaj ĉion plu kiu la fajro povis fari por ili.

La fajro ankaŭ iĝis kontenta pro tio ke ĝi povis ellerni kiel esti utila al la homoj. Kaj pro tio ambaŭ vivadas feliĉaj ĝis nun pro tiu amikeco.

tizano ➣ tisana ➣ ty posan'a ( ty = likvaĵa , po = homa , san' a= kuracilo ➣ livjaĵa kuracilo

tatá  ➣ ta'... ta'... (formik... formik...) ➣ tatá (fajro)

taninbuka  ➣ (t anin puk a) ➣ afero kiu ne eksplodas)

火

  昔々、まだ火がなかった頃　人間は、動物達と同じように　すべてを生のままで食べていた。おまじない師達は　岩の表面の穴に薬草と水を入れてお日様に暖め　または沸騰するのを待っていた。そうやって、“チサナ”（飲み薬）を作るのだった。

ある暑い暑い夏の日、太陽の暑さのせいで 森が突然に燃え出した。突然に降った大雨がその火事を消さなかったら　森全体が燃えつきて　しまっただろう。しかし、残っていたのは　灰に覆われた炭火だけ。 原住民達は　すぐに何が起こったかを見に　森へ行った。

 白い粉のような物に覆われている凄く広い からんとした場所を見た。その白い粉は　灰のことでした。

　何か残ったような物を探しに その場所に入った。. しかし，驚いた事に、そこへ踏み入れた最初の一歩に、すぐ、蟻に噛まれたかのような強い痛みを足の裏に感じた。男達は叫んだ。子供達は泣いた。後ろに歩いて来た女達は何が起こっているのかと尋ねた。

何であるかも分からないまま、男達は説明した：

ー タ… タ…,  言わば　蟻…. 蟻 … 。それは蟻に噛まれたような痛みを感じていたのだが　蟻の一匹も見つからなかったから。 そこで，彼等の一人がしゃがんで、燃えかすの中から一個の小さな小枝を持ち上げて、それを覆っていた白い粉を吹き飛ばした。その小枝に有った眠り火が 生き生きした真っ赤に変わった。そして黄色かかった赤の炎を出し始めた。.

人々はそれを見て、その火を”タタ” と呼んだ。そして各々が一個の熾き火を自分の家に持って帰った。 その熾きを覆って、爆発するのを防いでいた白い粉をタニンブカと名付けた。それ以来、人達はその火がより良く彼等に働くように、その扱い方を考えて伝えてきた。つまり火が彼等に出来る事の全てを生かして、スープ、焼きもの、炊いたものなどなどを食べるようになった。.

火も 人間に役に立てる事を覚えて、満足そうだった。そしてその友好をもって、今迄も両方とも　幸せに暮らしている。

チサナ  ➣ 　ty posang a =  ( ty = 液体 、 po = 人間、sang’ a＝ 薬　＝ 液体薬

タ’... (単語形成中では蟻の意味を有する)

タター  ➣ 　火

タニンブカ 　➣ ( t anin puk a) ➣ 爆発しないもの　　　　

불

옛날 옛날, 아직 불이 없었을 때 인간은, 동물들과 같이생것을 그냥 씹고 있었다. 주술사들은 바위의 표면 구멍에 약초와 물을 넣어서 해님에 따뜻하게 해 또는 비등하는 것을 기다리고 있었다. 그렇게 하고, 치싸나 (내복약)을 만드는 것이었다. 

어떤 더운 더운 여름의 날, 태양의 더위 때문에 숲이 갑자기 불타기 시작했다. 갑자기 내린 큰비가 그 화재를 지우지 않으면 숲전체가 다 타버렸을 것이다. 그러나, 남아있었던 것은 재에 덮어진 숯불만. 원주민들은 곧 무엇이 일어났는지를 보러 숲에 갔다. 

흰 가루와 같은 물건에 덮어져 있는 상당히 넓고 텅 빈 장소를 보았다. 그 흰 가루는 재이었습니다. 

　뭔가 남은 것 같은 물건을 찾으러 그 장소에 들어갔다. 밖에 하고, 놀란 것에, 거기에 발을 들인 최초의 한 걸음에, 바로, 개미에게 물어진 것 같은 강한 아픔을 발 바닥에 느꼈다. 남자들은 외쳤다. 어린이들은 울었다. 뒤에 걸어 온 여자들은 무엇이 일어나고 있는 것인가라고 물었다. 

무엇일지도 모른 채, 남자들은 설명했다 ― 다…다…, (이른바 개미….  개미…. ) 그것은 개미에게 물어진 것 같은 아픔을 느끼고 있었던 것이지만 개미의 한마리도 보이지 않았기 때문에. 거기에서, 그들의 한사람이 웅크려서 연소 찌꺼기 안에서 한개의 작은 가지를 들어 올리고, 그것을 덮고 있었던 흰 가루를 날려버렸다. 그 작은 가지에 있었던 잠 불가 생기 있는 새빨강으로 변했다. 그리고 황색 걸린 빨간 불꽃을 내기 시작했다 . 사람들은 그것을 보고, 그 불을　❛타타❜이라고 불렀다. 그리고 각각이 잠 깬 불의 가지 한개씩  자신의 집에 가지고 왔다.  잠 불을 덮고, 폭발하는 것을 막고 있었던 흰 가루를 ❛타닌부카❜라고 명명했다. 그 이후, 사람들은 그 불이그들에게 더 나은 일하기 의하여, 그 취급방법을 생각해서 전해 왔다. 즉 불이 그들에게 할 수 있는 것의 모두를 살리고, 스프, 굽는것, 칫은것,등등을 먹게 되었다.  불도 인간에게 도움이 되는 것을 기억하고, 만족할 것 같았다. 그리고 그 우호를 가지고, 지금까지도 양쪽 모두 행복하게 생활하고 있다. 

치싸나  ➣ 　ty posang a (치 = 액체 ,포 = 인간 , 상아 = 약) = 액체약 

타’...  = (단어 형성중에 개미의 의미를 갖는)

타타  ➣ = 불

타닌부카 　➣ ( t anin puk a) ➣ = 폭발하지 않은 것　

Tatarana

taturana

  Um dia , um menino saiu de sua rede de manhã bem cedo. Procurou seus companheiros para brincar, mas todos ainda dormiam.

   Saiu então da oka em direção à mata. No caminho encontrou seu avô que estava mijando no mato. 

   Eles conversaram :

__ Aondi vai assim tãu cedo ?

__ Vo na mata comê maracujá.

__ Nun vai sozinhu na mata qui é pirigoso.

__ Eu tomu cuidado, vô !

__ Ispera eu vô co cê.

   Os dois entraram pela mata . Perto da casa do pajé , havia muitos maracujás.

     O menino quis apanhar um deles.

     O avô disse:

__ Ispera , toma cuidadu, veja quantas tatarana istãu nas foia.

__ Tatarana ? U qui é issu vô ?

__ Nun sabi ? Vê aqui nesta foia.

__ Ah, qui bunita ! Pareci uma bola di fogo da foguera.

     O menino quis pegá-la.

__ Nãu nun pega qui ocê si quema.

__ Ah, vô nun  brinca !  Ela só pareci fogo !

    O menino pegou a taturana em sua mão,  mas logo soltando um grito a jogou para longe.

__ Qui foi ? 

__ A mãu tá queimanu . Pareci qui peguê uma brasa.

__ Ah agora cê sabi purquê si diz tatarana .

    O avô tirou da boca o fumo que mascava e perguntou ao menino :

__ Tá cum vontá di mijá ?

__  Sim, tô.

__ Intão mija nesti pedaçu di fumu i sigura na mãu qui tá doenu.

    O menino assim o fez e com isso aliviou a dor.

__ Tá mió ?

__ Sim , pareci quu miju apagô u fogu da dô.

   Mais, vô, pur qui teim taturana nu pé di maracujá?

__ Issu eu nun sei, fiio. Pregunti pru pajé.

    No dia seguinte o menino foi logo à casa do pajé para perguntar.

    O pajé lhe contou:

__ Antigamente, havia um índio muito valente que gostava muito de estar ao pé da fogueira durante a noite e de comer maracujá. Toda vez que saia à caça levava  um piquá com maracujá , outro com as setas envenenadas e sua zarabatana.

    Um dia, encontrou na mata um cipó de maracujá que havia trepado bem alto numa árvore. La na ponta viu um maracujá bonito . O índio trepou na árvore até a ponta para apanhar o maracujá. Estava já quase a apanhá-lo quando um pássaro grande que tinha seu ninho justamente aí nesse galho, o atacou para defender seu ninho. Com as bicadas do pássaro, o índio acabou despencando do alto da árvore e caindo quebrou o pescoço. 

    Antes de morrer disse:

__ Tupã ! Se eu pudesse comer aquele maracujá…, Se eu pudesse mudar na vida…, se eu pudesse voar não cairia… e aí morreu.

    Tupã, sentiu pena do índio. Pensando nas suas últimas palavras, transformou-o em tatarana, que vive comendo as folhas do maracujazeiro. Das setas envenenadas que trazia no piquá fez os pelos venenosos e os coloriu de vermelho para advertir do perigo. Assim os pássaros não o comeriam. Deu também o poder de se transformar durante a vida. Assim a tatarana se transforma em mariposa e durante as noites, voa para perto da luz das fogueiras. 

Taturana  ➣ tatarana  (tata  ➣ fogo, rana ➣ semelhante)

Oka           ➣ casa

Piquá        ➣ sacola

Maracujá  ➣ marakuyá (mbae r a kuyá)  ➣ fruta cuia de alimento)

                   TATARANA

    Amó ara koamutumo, amó gunumin osém oinĩsuí.

    I oisekar omosarairũ , Nhẽ gunumin opain kera oikóbo.

    Aéreme ebokuey kurumin osém ooka apegui kaa katy. Aépe ouasém  oramuya uaá karyka oikóbo kaape.

    A’é opurangetá :

ー Koemeténã nde  só oikóbo marangoty ?  

ー Xe karu asó marakuya kaape.  

ー Oyepebe nosói kaa pypê . Kueya ipuxi !

ー Xe angereká , ramuya !

ー Earõ ! Xe arosó nde irũnamo.

    Mokõi oiké kaabo.

Payé roka pyry marakuyatyba oikó.

    Kurumin oipotar pysyka kó marakuya.    

    Ramuya oié:

ーEarõ ! Xá ! Esepyak tataranatyba  marakuya robape oikóbo !

ーTatarana ? Ebokuey mbaepa ?

ーNa nde kuabi pa ? Esepyak koé sobape !

ーAh, porangeté ! Tatáuautatá tatarapuá yabé oikób !

   Kurumĩ oipotar pysyka tatarana pó pe.

ーEpysykumẽ ! Kó oiapy ndepó.

ーAh, ramuya emosaraiumẽ ! Ebokuey nhó tatá beramei !

　Kurumĩ oipysyk tatarana pópypépe, nhẽ sesapiya sapin supi oimombora tatarana mamõpe.

ーMbae pá ? 

ーXe pó sapy. Xe oipysyk tatapyi yabé. 

ーAh koyr nde rekuab. Aipóramo asé oié tatarana .

　Ramuya mosém pytyma apasoka yuru suí bé oiporandub kurumĩ resé :

ーNde seia kary’pa ?

ーPá !

ーAéreme oikaryk kó pytymakapé pe. Asuí  oipysyk asypó pe.    Kurumĩ oyapó emonã. Póasy oyarok.

ーKatupiré ?

ーPá , karyka oimbogueb axitatá yabé !  

　Nhẽ,ramuya,mbaeresé oima’a tatarana　marakuyá roba pe ?

ーEbokuey xe noikuabi xe emiminõ !  

　Nde eporandub payé resé !

　Ara arirí, kurumĩ osó tauié payéroka ta oiporandub mbae.    

    Payé oimombéu iresé :

ーAkoérame, oima’a abá ikoeté uaá pysabo oipysyketé tatauau puri oikóbo . Asuí i oipysyketé marakuyakaru bé. 

　I osókaabo memenhé oirasó marakuyá pikuá bé puasy pikuá bé o sarabatana.

　Amoara, oiasém kaape marakuyá ixipó uaá yupíre ybatéeté ybyrá pe. 

　Abá oimaẽ marakuyá poranga ybirakangapyra pe. Kó abá moyeupyr ybyrápe apyra koty ta oipysik kó marakuyá. Soé oipysykumã , kóeipe guyráasú ua’a oirekó o ayty kó ybyrakanga guime , osepenhã ta oipiara o ayty. 

　Uirá tĩtuka resé, kó abá kuiapaubo ybyrá suí bé okuiábo i omopéna o ayura . 

    Omanõ yanondé oié:

__ Tupã ! Temomã xe aikatú karubo kó marakuyá…, temomã xe aikatú yemoyerébo oikóbaremebé…, temomã xe aikatú bebébo nakuiái ybyrasuí… asuí omanõ.

    Tupã, sausubar abá. Tupã oimoãbo abá nheenga anhuarãma resé , oimoyeréu kó abá tatarana pe. Ebokuey tatarana  karú oikóbo marakuyaybá roba. Pikuá pupé puãsy resé oimonhang  akaaba asuí moyeguak piranga ta momorandub ipuxi resé. 　　

　Moyaba, guyrá  noikarúi tatarana . Asuí oimeeng  yemoyerébaba bé i abásupe. Emonã tatarana oyemoyerébo sarará pe, pysabo, obebé  tataaua rendy piri .

Inĩ ➣ makira  ➣ inun  ➣ tupa ➣ kisaba ➣ kesaba=rede de dormir

Sapin supi ➣ com um urro

Tĩntuka ➣ Bicada 

Oimoãbo (o i moang bo)  ➣ pensando

Akaaba ➣ (aka aba)pêlo venenoso

Yemoyerébaba　(ye mo yeréb aba)  ➣ poder de se transformar

Oyemoyerébo  (o ye mo yeréb bo )  ➣ transformando-se 

Ybirakangapyra pe (ybira akanga apyra pe)  ➣ na ponta do galho da árvore

Kóeipe (kó ei pe) ➣ nesse momento

Ŝajnfajro

  Iu tago , iu knabo eliris el sia hamako flumatene.

Li serĉis siajn kunulojn por ludi , sed ĉiuj ankoraŭ estis dormantaj.

    Do, li eliris el la domaro direkte al la arbaro. Dum voje li renkontis sian avon kiu estis pisante en la arbaro.

     Ili interparolis :

__ Kien vi iras tiel frue ?

__ Mi iral al la arbaro por manĝi pasifloran frukton.

__ Ne iru sola al la arbaro ĉar estas danĝere.

__ Mi zorgos , aviĉo !

__ Atendu , mi iros kun vi.

     La du uloj eniris en la arbaro.

     Proksime de la domo de la sorĉkuracisto estis multaj pasifloraj fruktoj.    

    La knabo volis preni unu el ili .

    La avo diris:

__ Atendu ! Atentu ! Vidu kiel multaj ŝajnfajroj (raŭpoj) estas en la folioj.

__ Ŝajnfajro ?  Kio estas tio , avo ?

__ Vi ne scias ? Vidu ĉi tie en ĉifolio.

__ Ho ! Kiel bela ! Ĝi aspektas kiel fajra pilko de la fajrado.

     La knabo volis ĝin preni.

__ Ne ! Ne prenu ĉar ĝi vin brulos.

__ Ho, avo ! Ne ĉercu !  Ĝi nur aspektas kiel fajro  !

      La knabo prenis la raŭbon (ŝajnfajro) en sia mano, sed tuj kriante ĝin ĵetis malproksimen.

__ Kio estis ? 

__  Mia mano bruladas ...!  Ŝajnas kvazaŭ mi prenis  braĝon.

__  Ah !  Nun vi scias kial oni nomas ĝin ŝajnfajro.

      La avo prenis el la buŝo la tabakon kiun li maĉadis kaj demandis al la knabo:

__ Ĉu vi nun havas volon pisi ?

__  Jes , mi volas !

__  Do, pisu sur ĉipeceto da tabako kaj prenu ĝin en la mano kiu doloras.

      La knabo tiel faris kaj per tiu moderigis la doloron.

__ Ĉu iom boniĝis ?

__ Jes , ŝajnas ke la urino stingis la fajron de la doloro...! Sed avo, kiel ekzistas ŝajnfajro en la pasiflorarbo ?

__ Tion mi ne scias mia nepo. Demandu al la sorĉkuracisto.

    Je la sekvanta tago, la knabo tuj iris al la domo de la sorĉkuracisto por demandi.

    La sorĉkuracisto rakontis al li :

__ Je la antikva tempo, estis iu indiĝeno ege kuraĝa kiu ege ŝatis  resti ĉe la rando de la fajrado dum la nokto. Kaj manĝi pasiflorfruktojn. 

    Ĉiam kiam li eliris por ĉasi , li portis sakon da pasiflorfruktojn , sakon da venenitaj sagetoj kaj sia cerbatano.      

    Iu tago , li trovis en la arbaro lianon da pasifloro kiu grampis altege en alta arbo. Tie je la pinto de la liano li vidis belegan pasiflorfrukton.

    La indiĝeno grimpis en la arbo ĝis la pinto por preni la pasiflorfrukton. Kiam li jam preskaŭ tuŝis la frukton , iu granda birdo kiu havis sian neston ĵuste tie en tiu branĉo, lin atakis por defendi sian neston.

    Pro la bekbatado de la birdo, la indiĝeno finfine

falis el la pinto de la arbo kaj falante, rompiĝis 

sian kolon.

    Antaŭ morti li diris :

ーTupan ! Se mi povus manĝi tion pasiflorfrukton... , Se mi povus ŝanĝi dum la vivo... , se mi povus flugi mi ne falus... , kaj tie li mortis.

 Tupan, sentis konpaton pro la indiĝeno. Kaj pensante pri liaj lastaj vortoj, aliformigis lin al ŝajnfajro kiu vivas manĝante la foliojn de la pasiflorliano. El la venenitaj sagetoj kiujn li portis en la sako Tupan faris la venenaj haroj kaj ilin kolorigis rugê por averti kontraŭ la danĝero. Tiel la birdoj ne lin manĝos. Donis al li ankaŭ la povon por ŝanĝiĝi dum la vivo. Dank’ al tio , la ŝajnfajro aliformiĝas al nokta papilio kaj dum la nokto flugas proksimen al la fajro de la fajradoj.

ŝajnfajro ➣ tatarana (tata ➣ fajro , rana ➣ ŝajna) ➣ ĝi estas la raŭpo de la nokta-papilio kiu havas venenon en la haroj. 

火擬

　ある日早朝、ある少年が 自分のハンモックから降りた。遊ぼうと思って自分の仲間達を探したが、未だ皆が寝ていた。

　少年は家から出て、ジャングルへ向かった。  

　途中で、ジャングルで小便をしていた自分のお祖父さに

出会った。 

　彼等は言葉を交わした 

ー こんなに朝早く，何処へ行くの？

ージャングルにパッションフルーツを食べに行く。

ー ジャングルには一人で行くな。危ないから。

ー 気を付けますよ，おじいちゃん！

ー待って、君と一緒に行くから。

　二人はジャングルに入って行った。  

　おまじない史の家の近くに、パッションフルーツが沢山有った。

　少年はそれらの一つを取ろうとした。

　お祖父さんは言った  

ー待って, 気を付けろ。葉っぱにどれほどの火擬（ひもどき）がいるかを見ろ。

ー火擬 ?　じいちゃんそれって何 ?

ー 知らんのかい ? この葉を見てご覧！

ーアア！なんて綺麗 ！　焚火の火の玉みたい.....！

　少年はそれを取ろうとした。

ーだめ！取らないで、やけどするから。

ーアア、じいちゃん、冗談を言わないでよ！火に似ているだけよ！

　少年は火擬を手に取った、が直ぐ叫びを放ってそれを遠くへ投げた。

ーどうしたの ? 

ー手が焼かれてる . 炭火を掴んだかのように.....。！

ーアア、今は何で人がそれを火擬と呼んでいるかを知ったね？

　お祖父さんは口から噛んでいた煙草を吐き出して、少年に聞いた：

ー小便したくないかい？

ーは...、したい！

ーじゃ、この煙草のかけらにおしっこして、痛みのある手で持ちなさい。

　少年はそのようにした。それで痛みは緩和された。

ー良くなった ?

ーはい、おしっこが痛みの火を消したかのようだ。けど、じいちゃんよ、どうしてパッションフルーツの蔓に火擬がいるの？

ーそれは知らんよ！おまじない史に聞いて......

　明くる日、直ちに、少年は聞きにおまじない史の家に行った。

　おまじない史は彼に言った：

ー昔々、とても勇敢な原住民がおた。彼は夜の時に焚火の側に要るのが好きで、パッションフルーツを食べるのも大好きだった。

　狩りに出る度に、必ずパッションフルーツいっぱいのサックや毒矢の入ったサックと自分の吹き矢を持って出た。

　ある日、高い樹に登っていたパッションフルーツの蔓を見つけた。高く登った蔓の先に綺麗なパッションフルーツを見た。その原住民はパッションフルーツを取る為に、樹の先まで登った。もう届きそうなところで、丁度その枝に巣を作っていた大きな鳥が巣を守る為に、彼を攻撃した。鳥の嘴つつきが為に、彼は樹の高いところから落ちって、首が折れた。

    死ぬ前に彼は言った：

__ テゥパン！ あのパッションフルーツを食べる事が出来たら.... 、行きてる間に自分を変える事が出来たら......、 飛ぶ事が出来たらキット落ちなかっただろうに........ そして、そこで死んだ。

    テゥパンはその原住民を可愛そうに思った。彼の最後の言葉のことを考えて、彼をパッションフルーツの蔓の葉っぱを食べて生きる火擬に変えた。サックに持っていた毒矢から毒毛を作り、毒の危険を知らせるように、それを赤くそめた。そうやって、鳥達が彼を食べないようにした。それに、行きている間に羽化する摂理 をも与えた。それだから火擬は蛾に変化し、夜の時に焚火の明かりの側を求めって飛ぶ。

火擬 ➣ タタラナ（タタ＝火、ラナ＝もどき） ➣ 蛾の➣ 毛虫

テゥパン ➣ 神

불같충

    어느 날 이른 아침, 어떤 소년이 자신의 해먹으로부터 내려왔다. 놀려고 생각해서 자신의 동료들을 찾았지만, 아직 모두가 자고 있었다. 

    소년은 집에서 나가고, 정글에 향했다.   도중에, 정글에서 소변을 보고 있었던 자신의 할아버지를 만났다. 

    그들은 말을 주고 받았다 

---이렇게 아침 빨리, 어디에 가니? 

---정글에 시계풀열매를 먹으러 간다. 

---정글에는 혼자 가지 마라. 위험하기 때문에. 

---난주의해요, 할아버지. 

---기다려라, 너와 함께가니까. 

    두사람은 정글에 들어갔다.   

    주술사의 집의 근처에 시계풀열매가 많이 있었다. 

소년은 그것들의 하나를 취하고 싶었다. 

    할아버지는 말했다 

---기다려라, 주의해라. 나뭇 잎에 얼마정도의 불같충이 있을지를 보아라. 

---불같충 ? 　할아버지 그거 무엇? 

---모르니?  이 잎을 보아라 .

---아 , 아주  아름다워요 ! 　화롯불의 불덩어리인 것 같다. . .  

    소년은 그것을 받아들이려고 했다.

---안되다 . 잡지 말라, 화상을 입기 니까. 

---아, 할아버지, 농담을 하지 말라요. 불을 닮아 있는 것 뿐.... 

    소년은 불같충을 손에 든,이 바로 외침을 떼어 놓아서 그것을 멀리에 던졌다. 

---어떻게 했니?  

---손이 구워지고 있다.  숯불을 취한 것 같이. . .  

---아, 지금은 왜 사람이 그것을 불같충이라고 부르고 있을지를 알았네요? 

    할아버지는 입으로부터 씹고 있었던 담배를 토해 내고, 소년에게 물었다 

---소변을 보고 싶지 않은가? 

---은, 하고 싶다. 

---은, 이 담배의 파편에 소변을 보고, 아픔이 있는 손으로 가지세요. 

    소년은 그렇게 했다. 그래서 아픔은 완화되었다. 

---나아졌니? 

---네, 오줌이 아픔의 불을 끈 것 같다. 

    그렇지만, 할아버지요, 왜 시계풀열매의 덩굴에 불같충이 있니? 

---그것은 몰라. 주술사에게 물어라 ......

    이튿날, 즉시, 소년은 들으러 주술사의 집에 갔다. 

    주술사는 그에게 말했다 

---옛날 옛날, 아주 용감한 원주민이 있었다. 그는 밤때에 화롯풀의 측에 있는 것을 좋아해서, 시계풀열매를 먹는 것도 아주 좋아했다. 

    사냥에 나가는 매번에, 반드시 시계풀열매 가득히의 봉지와 독 화살이 들어간 봉지와 자기취관을 가져서 나왔다. 

    어느 날, 높은나무에 오르고 있었던 시계풀열매의 덩굴을 찾았다. 높고 오른 덩굴의 끝에 예쁜 시계풀열매를 보았다. 

    그 원주민은 시계풀열매를 잡기 위해서, 나무의 끝까지 올랐다.

    이제 도달할 것 같은 곳에서, 정확히 그 가지로 둥지를 만들고 있었던 큰 새가 둥지를 지키기 위해서, 그를 공격했다. 새의 부리 쪼기가때문에, 그는 나무가 높은 곳에서 , 떨어지고,목이 부서졌다. 

    죽기 전에 그는 말했다 

---트판 , 저 시계풀열매를 먹을 수 있으면 ....  ,  살고있는 사이에 자신을 바꿀 수 있으면 ...... ,  날 수 있으면 꼭 떨어지지 않았을 것인 니 ........  그리고, 거기에서 죽었다.

    트판은 그 원주민에대해서 연민이 있었다. 그의 

최후의 말을 종중하고, 그를 시계풀열매덩굴의 나뭇 잎을 먹어서 사는 불같충에 바꾸었다. 봉지에 가지고 있었던 독 화살로부터 독털을 만들고, 독의 위험을 알리게, 그것을 빨갛게 물들였다. 그렇게 하고, 새들이 그를 먹지 않도록 했다. 

    거기에, 생활인 사이에 우화하는 섭리도 주었다. 

    그러므로 불같충은 나방에게 변화되고, 밤때에 화롱불의 밝은 빛 측을 요구 말야 난다.

불같충 ➣ 타타라나 (타타 ➣ 화재・라나 ➣ 같다) (충=虫）

트판 ➣ 하누님