
Antigamente, vivia uma tribo indígena muito grande. Pelo grande número de pessoas, a caça diminuiu, e tornou-se muito difícil conseguir comida para todos os índios da tribo. Então o cacique Itaki tomou uma decisão cruel. Resolveu matar, a partir daquele dia, todas as crianças que nascessem a f im de evi tar o aumento populacional.
Um dia a filha do cacique, deu à luz uma menina bonita, que também teve de ser matada. A mãe ficou triste, triste, chorava todas as noites de saudades de sua filha. Ficou vários dias dentro de sua casa e pediu à Tupã que mostrasse a seu pai outra maneira de ajudar seu povo, sem matar as crianças.
Certa noite de lua clara, a mãe ouviu um choro de criança. Aproximou-se da porta de sua casa e viu sua linda filhinha chorando, ao lado de uma palmeira. A princípio ficou dura, sem se mexer, mas logo depois, lançou-se em direção à filha, abraçando - a . Porém misteriosamente sua filha desapareceu. A mãe, triste, chorou muito até morrer. Na manhã, seu corpo estava abraçado ao tronco da palmeira, porém no rosto um sorriso de felicidade . Seus pupilas negras fitavam o alto da palmeira. Do alto da palmeira pendia um cacho de frutinhos pretos. Itaki vendo os frutos que lacrimejavam, mandou apanhar. Os índios trituraram os frutinhos e fizeram uma bebida. Que de costume, tomam misturada com água e farinha de mandioca. Atualmente ela se divulgou e é usada em diversas formas. Deram o nome a essa bebida e ao fruto também de asay (ya+esá+y)que significa “lágrima de fruto”.
ASAI'
Antaü longa longa tempo, vivadis iu granda tribo da indi©enoj.
Pro la granda kvanto da personoj , la çaso malmulti©is. Pli kaj pli malfacili©is la akiro da man©a∆on por çiuj indi©enoj. Tiam la çefo de la tribo "Itaki" ekhavis kruelan decidon. Li decidis ke çiuj infanoj kiuj naski©os ekde tiu tago estos mortigataj por eviti la kreski©on de la popolo nombro. Iu tago, la filino de la çefo havis infanon. Estis bela knabino, kiu tamen devis esti mortigata . La patrino ege mal©ojis kaj ploradis çiu nokte sopirante sian filineton. Íi restis dum multaj tagoj interne de sia hejmo plorante, kaj petis al Tupã montri al sia patro alian manjeron por helpi sian popolon ol tiu de mortigi infanoj.
Iu nokto, kiam la luno briladis en la çielo , la patrino aüdis infanan ploron. Íi alproksimi©is de la pordo de sia hejmo kaj vidis sian belan filineton plorantan sub eleganta palmarbo.
Komence ßi restis senmovpovo, sed tuj poste , ßi kuris al sia filineto kaj ßin brakumis. Tamen, mistere, sia filineto malaperis.
La patrino mal©oje ploradis ©is ßi mortis.
Je la sekvanta tago, oni trovis ßian korpon brakumita al la trunko de la palmarbo. Sed en ßia viza©o ankoraü restadis feliçan rideton kaj siaj nigraj okuloj rigardadis la supron de la palmarbo de kie pendadis grapolo da nigraj fruktetoj.
Kiam Itaki vidis la fruktetojn kiuj larmetis, ordonis ke oni ilin rikoltu.
Ili pistis la fruktetoj kaj el la sumo faris trinka∆on kiun kutime ili trinkis miksante al akvo kaj manioka faruno . Nuntempe estas lar©e uzata en diversaj formoj. Al tiu fruktetoj kaj ankaü al la trinka∆o ili donis la nomon " asai' "( yá + esá + y) kiu signifas "larmo de frukto".
アサイー
むかし、むかし、大きなインディアンの村がありました。人 が多いため、狩りされる動物が少なくなっていた。皆に食べ物 を獲得するのが難しくなっていた。
そこで、村の首長『イタキー』は残酷な決定をした。あの日から生まれる子供を全部殺す事に決めました。自分の村の人口をおさえるのにそれしかないと思ったから。
ある日、その首長の娘に子供が生まれました。可愛い女の子でしたが、その子も殺さねばならなかった。そのお母さんがとても悲しんだ。毎晩娘の事を思い出して、泣いていた。何日も家の中にいって、自分のお父さんが子供を殺さずに自分の村の人達を助ける別の方法を教えてくれるように、テゥパンに祈りました。或夜、月が明るく出ている時、そのお母さんに子供の鳴き声が聞こえました。家のドアの所に近づいて見たら、加工良い椰子の木の下で泣いている自分の可愛い娘子を見ました。最初は身体が堅くなって、動けなかったが、すぐ後に、走っていって、娘を抱きました。しかし、神秘的に、その娘が突然に消えました。お母さんは悲しくて、死ぬまでに泣き止まなかった。
明くる日に、椰子の木を抱いているそのお母さんの身体がインディアン達に見つかれました。その顔には幸せそうな微笑みが浮かべていた。その黒い瞳は椰子の木の植えの方を眺めていた。そこには、黒い実の大きな房がぶら下げていました。
イタキーが涙を零す実を見て、収穫するように命じました。
彼等はそれらの実を潰して、飲み物を作りました。普通、彼等はその液すを水やキャサバの粉と交えて、飲みます。現在では様々な形で広く使われている。その実とその液すにも『アサイー』と言う名がつけられました。その名”asai (ya+esa+y)
の意味は『実の涙』です。
ASAI
Koesé, koesé, abatybusú oima'a. Mbiara moxinga abaetá resé. Mbiú abatyba opain abá resé mopysykayba. Aéreme, morubixaba Itaki moyaguaré ekopotara. Kó ara sui oyuká opain kurumin osema aba moetaeyma resé.
Amó ara, morubixaba rayra resé, mitãporanga osem. Kó mitanga bé oyukapyra.
I sy moorybeyma. Opain pytuna ebokué sy orayra sepyakauba resé oyaseó.
Araetá I oikó oká pupé. I oyeruré o ruba mytanga oykaeyme, oiasémo marã amoaé o abatyba moingatú Tupã resé.
Amó pytuna yasyendy, I sy osendub mitanga xiú.
I osó oka rokena pe osóbo, oimaen orayra yaseó oikóbo yusara oyoibyri pe.
Mbya, teté atã , iniõte, abé , orayra koty onhanbo oyumãna orayra .
Nhen, kuabipyeyme orayra oyekanhem.
I sy torybeyma oyaseó oyaseó omanó ãyé.
Koemé, o reté yusara opytá yumãna oikóbo. O roba pe orypaba pukamirin . oresayra pixuna yusara gaapira pe oisepyak. Yusara gaapira pe yá pixuna saryba oikoreme.
Itaki oipysak yamoesay , oimopysik.
Abaetá ebokué yá oimingabo oyapó ty.
Naménamo abaetá oimoyapó yakuba ebokué yabyruy , ty, maniguy pe .
Koromó , karuaba amoaé yabé oikó.Aba osenoin "asay" (ya esa y ) ekobué yukixi bé, ekobué yábé . Kó mbae Ya resay oikó.
No comments:
Post a Comment