Mar 20, 2011

ASAI


Antigamente, vivia uma tribo indígena muito grande. Pelo grande número de pessoas, a caça diminuiu, e tornou-se muito difícil conseguir comida para todos os índios da tribo. Então o cacique Itaki tomou uma decisão cruel. Resolveu matar, a partir daquele dia, todas as crianças que nascessem a f im de evi tar o aumento populacional.

Um dia a filha do cacique, deu à luz uma menina bonita, que também teve de ser matada. A mãe ficou triste, triste, chorava todas as noites de saudades de sua filha. Ficou vários dias dentro de sua casa e pediu à Tupã que mostrasse a seu pai outra maneira de ajudar seu povo, sem matar as crianças.

Certa noite de lua clara, a mãe ouviu um choro de criança. Aproximou-se da porta de sua casa e viu sua linda filhinha chorando, ao lado de uma palmeira. A princípio ficou dura, sem se mexer, mas logo depois, lançou-se em direção à filha, abraçando - a . Porém misteriosamente sua filha desapareceu. A mãe, triste, chorou muito até morrer. Na manhã, seu corpo estava abraçado ao tronco da palmeira, porém no rosto um sorriso de felicidade . Seus pupilas negras fitavam o alto da palmeira. Do alto da palmeira pendia um cacho de frutinhos pretos. Itaki vendo os frutos que lacrimejavam, mandou apanhar. Os índios trituraram os frutinhos e fizeram uma bebida. Que de costume, tomam misturada com água e farinha de mandioca. Atualmente ela se divulgou e é usada em diversas formas. Deram o nome a essa bebida e ao fruto também de asay (ya+esá+y)que significa “lágrima de fruto”.

ASAI'

Antaü longa longa tempo, vivadis iu granda tribo da indi©enoj.

Pro la granda kvanto da personoj , la çaso malmulti©is. Pli kaj pli malfacili©is la akiro da man©a∆on por çiuj indi©enoj. Tiam la çefo de la tribo "Itaki" ekhavis kruelan decidon. Li decidis ke çiuj infanoj kiuj naski©os ekde tiu tago estos mortigataj por eviti la kreski©on de la popolo nombro. Iu tago, la filino de la çefo havis infanon. Estis bela knabino, kiu tamen devis esti mortigata . La patrino ege mal©ojis kaj ploradis çiu nokte sopirante sian filineton. Íi restis dum multaj tagoj interne de sia hejmo plorante, kaj petis al Tupã montri al sia patro alian manjeron por helpi sian popolon ol tiu de mortigi infanoj.

Iu nokto, kiam la luno briladis en la çielo , la patrino aüdis infanan ploron. Íi alproksimi©is de la pordo de sia hejmo kaj vidis sian belan filineton plorantan sub eleganta palmarbo.

Komence ßi restis senmovpovo, sed tuj poste , ßi kuris al sia filineto kaj ßin brakumis. Tamen, mistere, sia filineto malaperis.

La patrino mal©oje ploradis ©is ßi mortis.

Je la sekvanta tago, oni trovis ßian korpon brakumita al la trunko de la palmarbo. Sed en ßia viza©o ankoraü restadis feliçan rideton kaj siaj nigraj okuloj rigardadis la supron de la palmarbo de kie pendadis grapolo da nigraj fruktetoj.

Kiam Itaki vidis la fruktetojn kiuj larmetis, ordonis ke oni ilin rikoltu.

Ili pistis la fruktetoj kaj el la sumo faris trinka∆on kiun kutime ili trinkis miksante al akvo kaj manioka faruno . Nuntempe estas lar©e uzata en diversaj formoj. Al tiu fruktetoj kaj ankaü al la trinka∆o ili donis la nomon " asai' "( yá + esá + y) kiu signifas "larmo de frukto".


アサイー


むかし、むかし、大きなインディアンの村がありました。人 が多いため、狩りされる動物が少なくなっていた。皆に食べ物 を獲得するのが難しくなっていた。

そこで、村の首長『イタキー』は残酷な決定をした。あの日から生まれる子供を全部殺す事に決めました。自分の村の人口をおさえるのにそれしかないと思ったから。

ある日、その首長の娘に子供が生まれました。可愛い女の子でしたが、その子も殺さねばならなかった。そのお母さんがとても悲しんだ。毎晩娘の事を思い出して、泣いていた。何日も家の中にいって、自分のお父さんが子供を殺さずに自分の村の人達を助ける別の方法を教えてくれるように、テゥパンに祈りました。或夜、月が明るく出ている時、そのお母さんに子供の鳴き声が聞こえました。家のドアの所に近づいて見たら、加工良い椰子の木の下で泣いている自分の可愛い娘子を見ました。最初は身体が堅くなって、動けなかったが、すぐ後に、走っていって、娘を抱きました。しかし、神秘的に、その娘が突然に消えました。お母さんは悲しくて、死ぬまでに泣き止まなかった。

明くる日に、椰子の木を抱いているそのお母さんの身体がインディアン達に見つかれました。その顔には幸せそうな微笑みが浮かべていた。その黒い瞳は椰子の木の植えの方を眺めていた。そこには、黒い実の大きな房がぶら下げていました。

イタキーが涙を零す実を見て、収穫するように命じました。

彼等はそれらの実を潰して、飲み物を作りました。普通、彼等はその液すを水やキャサバの粉と交えて、飲みます。現在では様々な形で広く使われている。その実とその液すにも『アサイー』と言う名がつけられました。その名”asai (ya+esa+y)

の意味は『実の涙』です。


ASAI


Koesé, koesé, abatybusú oima'a. Mbiara moxinga abaetá resé. Mbiú abatyba opain abá resé mopysykayba. Aéreme, morubixaba Itaki moyaguaré ekopotara. Kó ara sui oyuká opain kurumin osema aba moetaeyma resé.

Amó ara, morubixaba rayra resé, mitãporanga osem. Kó mitanga bé oyukapyra.

I sy moorybeyma. Opain pytuna ebokué sy orayra sepyakauba resé oyaseó.

Araetá I oikó oká pupé. I oyeruré o ruba mytanga oykaeyme, oiasémo marã amoaé o abatyba moingatú Tupã resé.

Amó pytuna yasyendy, I sy osendub mitanga xiú.

I osó oka rokena pe osóbo, oimaen orayra yaseó oikóbo yusara oyoibyri pe.

Mbya, teté atã , iniõte, abé , orayra koty onhanbo oyumãna orayra .

Nhen, kuabipyeyme orayra oyekanhem.

I sy torybeyma oyaseó oyaseó omanó ãyé.

Koemé, o reté yusara opytá yumãna oikóbo. O roba pe orypaba pukamirin . oresayra pixuna yusara gaapira pe oisepyak. Yusara gaapira pe yá pixuna saryba oikoreme.

Itaki oipysak yamoesay , oimopysik.

Abaetá ebokué yá oimingabo oyapó ty.

Naménamo abaetá oimoyapó yakuba ebokué yabyruy , ty, maniguy pe .

Koromó , karuaba amoaé yabé oikó.Aba osenoin "asay" (ya esa y ) ekobué yukixi bé, ekobué yábé . Kó mbae Ya resay oikó.

Mar 3, 2011

Guaraná

GUARANÁ


Vivia na selva um casal de índios. Eles eram muito felizes. O filho deles era muito bom. Esse menino foi crescendo com saúde, força, inteligência e bondade. Ele queria saber sobre Jurupari. Ninguém lhe dizia sobre o espírito "Boca torcida".

Era o único segredo desconhecido. Um dia, Jurupari ouviu sobre o menino.

Jurupari podia assumir a forma que quisesse, inclusive tornar-se invisível. Aí, Jurupari começou a observá-lo de perto. Quanto mais observava , tanto mais raivoso ficava. Sentia muita inveja.

Então Pensou: - Eu mato esse menino.... Não deve existir uma pessoa assim perfeita!

Jurupari não achava maneira de matar o menino. Na mata os animais e aves cercavam o menino, Ele ficava no meio deles, acariciando-os.

Ele gostava de comer frutos maduros.

Aí Jurupari pensou : - Vou me transformar em cobra e o matarei !

Um dia o menino subiu numa árvore para comer frutos.

Jurupari, transformado em cobra, se aproximou.

O menino não tinha medo de nenhum animal da floresta. Ele conhecia mesmo todos os animais .

Só havia uma coisa que ele não sabia. Isso era que Juruparí podia transformar-se em qualquer coisa.

Quando o menino estava descendo da árvore, a serpente o mordeu.

Depois, quando foram procurar o menino. Ele estava caído, com os olhos revirados para trás. As frutas estavam esparramadas no chão. Todos ficaram tristes.

Um índio disse: - Coisa de Jurupari ! Única coisa da selva que o menino não conhecia...

Todos choravam.

De repente , barulho de trovão se fez ouvir. O céu limpo, sem nuvens. Todos assustados.

A mãe do menino, disse : - É a voz de Tupã. Deseja que plantemos os olhos do meu filho. Tupã está dizendo:- Desses olhos brotará uma planta milagrosa.

Esses frutos serão felicidade. Os índios enterraram os olhos do menino. Desses olhos nasceu uma planta. Dessa planta frutificaram frutos parecidos com os olhos do menino.

Os índios Sateré- Mawé colheram esses frutinhos, torraram as sementes , moeram , misturaram um pouco de água e amassaram fazendo uma pasta dura . Aí enrolaram em forma de pauzinhos e foram secando em fogo lento até se tornarem bem duras como madeira. . Eles quando querem beber , misturam o pó desses pauzinhos raspados na água com açúcar. Deram a esse produto o nome de "wara na" "Guaraná". Waraná é a mesma palavra "Ybyra rãna". que traduzido ao pé da letra significa "Parecido pau".

GUARANÁ



Abá yoyabé kaaguasú pe amuara. A'e orybeté. A'e rayra katueté oikoréme . Ebokué kurumin jekyia ikatú, kikimaba, akangatú, angaturama bé.

I Yurupari resé oikuabypotara. Naabaruã oiéi Yuru pari resé ixupé.

I ypysãi kuapireyma .

Amo ara, Yurupari osendub kurumin resé. Yurupari opakatú mbae tetiruã oipotara oyemonhangab ikatú bo. Oyemo apyakakeyma bé.

Aéreme, Yurupari kurumin osepyakypy. Osepyak kurumin memeté momaramotara rain. I suerunetá oekó .

Aéreme oimoang : - Xe oiyuká kurumin... abaeté ãyaba maa ekatueyma bo.

Yurupari ndo uasémoi marã yabé kurumin oyuká .

Soó bé guirá bé oikakuab kurumin kaa pe. Kurumin a'e oikarãy , a'e pupé oikóbo. I oikarupysyk ybá aujé.

Aéreme, Yurupari oimoang :- Xe momoybo kurumin oyukane !

Amu ara, kurumin okarú ybá resé omojeupyra ybyrá pe

Yurupari momoypyra rokakar.

Kurumin na sykiyéruã kaa soó amó. I soó opain oikuabaé.

I ndokuabi mbae ypy auba. Ebokuey mbae, Yurupary moopakatú mbae tetiruã .

Kurumin gueyb oikobo ybyrá sui , mboi osuú.

Aériré , opain oipiamo kurumin. I kurumin esa mobabaka sasakuera, aripyra oikobo .

Opain ybá oyemosãia ybype. Opain torybeyma.

Amo abá oié:- Yurupari mbaé ! Kurumin ndoikuabi kaa ypymbaé .

Opain oyaseó.

Asapyá, murumuru yemopysaká. Ybakoby amaneyma. Opain yepiringa.

Kuruminyresy oié:- Tupã nheenga ! Tupã oipotar tya yatym xe rayra resa. Tupã ié oikobo kó esá sui sẽyuiã ybá posangeté! Kó ybá yandé oryba!

Abaetá oitym kurumin esá . Kó esá sui sem ybyrarama. Ybá kurumi resá rana moybá ebokué ybyrarama pe.

Abá Sateré-Mawé oipoapyk ebokué ybá mirin. Abé I oiembé ybásy . Aeibé ybásy mokuypyra bé moiké ty mokõnyo riré , oyuká to monanymbyrá atã . Aéreme, moybirain yabé riré, oimotyning tatá yatyka pe moybyranã mbae atã ãyé .

A'e úpotar kuri ramé, oipukuia kó ybyrain karãinpyra ryekuí bé ty bé kuieenbé pe.

Sateré.Mawé aba osenoin "warana" ebokué mbae. Waraná ybyrá rãna nheenga aé.


GUARANA’


Unu paro da indi©eno vivadis en arbaro. Ili estis tre feliçaj. Ilia filo estis ege bona.

Tiu knabo kreskadis sane, forte, inteligenta kaj bonkora.

Li volis scii pri Jurupari. Tamen neniu lin diris pri la spirito “tordita bußo”. Tiu estis la sola afero pri kio li ne konis.

Iu tago, Jurupari aüdis pri la knabo. 

Jurupari povis aliformi©i laü sia volo. Eç fari©i nevidebla.

Tiam, Jurupari komencis rigardi la knabon el proksime.

Iom pli li rigardadis la knabon des pli da kolero li sentis. Li estis ege ∆aluza .

Pro tio li pensis :- Mi mortigos tiun knabon.... Ne indas ekzisti homo tiel perfekta!

Tamen, Jurupari ne trovis kiel mortigi la knabon. En la arbaro, la animaloj kaj birdoj çiam çirkaüis la knabon kiu restadas meze de ili ilin karesante.

La knabo ßatis man©i maturajn fruktojn.

Tial Jurupari ekpensis :- Mi aliformi©u al serpento kaj tiel lin mortigu !

Iu tago, la knabo grimpis arbon por man©i fruktojn.

Jurupari aliformi©ita al serpento alproksimi©is.

La knabo ne timis iun aijn besto de la arbaro. Li bone konis çiujn bestojn.

Estis nur unu afero pri kiu li ne konis. Tio estis ke Jurupari kapablas aliformi©i al ion ajn.

Kiam la knabo estis malsupren irante la arbon, la serpento lin mordis.

Poste, kiam oni iris por serçi la knabon, li estis falita sur grundo , kun la okuloj reversitaj malantaüen. La fruktoj estis disßutitaj sur la grundo. Çiuj mal©oji©is.

Iu indi©eno diris :- Estis Jurupari ! Estis la sola afero de la arbaro kiu la knabo ne konis...

Çiuj estis plorantaj.

Subite, aüdi©is tondro-bruo. La çielo hela, sen nube. Çiuj timegis.

La patrino de la knabo diris:- Estas la voço de Dio. Li deziras ke ni plantu la okulojn de mia filo. Dio nun diras ke de tiuj okuloj naski©os miraklan planton.

Tiuj fruktoj estos nia feliço. La inde©enoj enterigis la okulojn de la knabo. El tiuj okuloj naski©is iu arbeto. Tiu arbeto fruktdonis fruktojn similajn al la okuloj de la knabo.

La indi©enoj Satere’-Maüe‘ rikoltis tiujn fruktetojn , rostis iliajn semojn , muelis ilin . miksis iom da akvo kaj knedis ©is fari©i kvazaü malmola mastigo. Tiam ili rulis ©in muldante je la formo de stangetoj. Poste, ili sekigis la stangetojn sur fajro modera ©is ili fari©i malmola kvazaü ligno.

Kiam ili volas trnki, ili miksas la polvon raspitan de tiuj stangetoj en akvo kun sukero.

Ili nomis tiun aferon kiel “üara na’ ” (guarana’) Üarana estas la sama vorto “jbjra ranna”, kiu tradukita laü vorte estas “simila al ligno”

グワラナ

ジャングルで、インディアン夫婦が暮らしていました。彼らは、とても幸せでした。彼らの息子は非常に良くて、健康で強く、賢く、やさしく成長していました。その男の子はユルパリに対して好奇心がありました。だれも、”歪んだ口”と言う霊に関して、彼に教えませんでした。これが、彼が知らない唯一のことでした。ある日、ユルパリがその子供の事を耳にしました。

ユルパリは好きなものに自分を事由に帰る事が出来、自分の姿が見えないようにする事も出来るものでした

そこで、ユルパリは近くからその子供を観察することにしました。しかし、観察すればするほど、怒りが増していました。

それで思いました:ー その子供を殺してやろう!そのように完全な人間があるべきではない!

しかし、ユルパリにはその子供を殺す機会が中々有りませんでした。ジャングルでは、動物達や鳥達がいつでも、その子供を囲んでいました。かれはいつも彼等にかこまれて、かれらに愛撫をしていました。

その子供は成熟した果物を食べるのが好きでした。

ソコデ、ユルパリが考えました:ー 蛇に化けて、彼を殺そう!

ある日、その男の子が果物を食べようとして、或樹に登りました。

ユルパリが蛇に化けて、近づいて来ました。

その子供はジャングルの動物達を全部知っていたので、恐がるものはいませんでした。しかし、彼が知らなかったことが一つだけ有りました。それはユルパリが何物にも化ける事が出来ると言う事でした。

男の子が樹から降りている最中に、蛇に化けていたユルパリが彼を噛み付きました。

のちに、皆が子供を捜しに行った時、彼は目が裏返したままで地面に転んでいました。果物は全部地面にひっくりかえていました。皆が悲しくなりました。

インディアンの一人が言いました:ー ユルパリの製だ!この子が知らなかったジャングルの唯一の事だ!

皆が泣いていました。

突然に、雷の音が聞こえました。空は真っ青.... 、雲一つもない..... 、皆が驚きました。

その子供のお母さんが言いました:ー 神なりだ!私の子の目を植えって欲しいって!その目から奇跡を起こすような植物が生まれると神が言っておられます!その植物の実が幸せを齎すと言っておられます!

インディアン達はその子供の目を埋めました。それらの目から ある植物が生えてきた。その植物からなくなった子供の目とそっくりの実が実りました。

サテレテーマウエ インディアン達はそれらの実を収穫して、それらの種を煎って、挽いて、少しの水と混ぜコネって、堅い粘土状にしました。そのあとに、丸めて、切った小枝のような形にして、木のように堅くなるまで小火で炙りました。

彼等が飲みたい時、その小さな棒を削って、出来た粉を砂糖水に入れ混ぜって飲みます。

そのものを ”ワラ ナ” と呼びました。ワラナ(グワラナ)の語源は”イビラ ランナ” です。その意味は ”木のような” です。