O tatu dizem, antigamente era um guerreiro de uma tribo do Ceará . Mas ele não era valente, por isso não era muito apreciado pela sua tribo. Quando ficou velho desdentado, e já sem forças para caçar deixou sua tribo para viver sozinho na floresta onde se alimentava de formigas e larvas de insetos. Não tinha casa e se acolhia nas tocas desertas dentro das quais dormia enrolado numa esteira.
Tupã num de seus passeios pelo mundo, deparou com o pobre velho e sentindo pena dele, o transformou num bicho com carapaça dura tal qual a primeira impressão que teve ao ver o velho encolhido enrolado em sua esteira de palha.
Assim o velho, já como animal, passou a viver melhor dentro do ambiente que o cercava. Continuou a alimentar-se de formigas e larvas e a viver como antes.
Os índios quando viram esse animal pela primeira vez, logo observaram seus hábitos e jeito de ser e lhe deram o nome de " Tatú apara " (Ta' = formiga, ú = comer, apara = curvado)
Tupã sentindo-se satisfeito por ter ajudado ao velho já sem forças que vivia solitário na floresta, resolveu transformar todos os velhos que viviam nessa mesma situação, em animais semelhantes a esse. E assim fez. Por isso há mais de vinte espécies desse animal.
Uns maiores, outros menores, e a alimentação de cada espécie também difere entre si, mas os índios, dão o nome de tatu para designar todos os entes dessa mesma espécie e acrescentam um adjetivo para distingui-los dos outros entes da mesma espécie. Assim como: Tatú apara, tatú asú , tatuetê, tatú peba , tatuaya, tatú yepesy, tatú tinbukú, tatú tinguasú, tatú turusú, tatú poranga, tatú airỹ, etc.
(Ta’ = formiga, ú = comer, apara = curvado)
Tupã ➣ deus
Tatú apara ➣ tatu bola
Tatu asú ➣ tatú canastra
Tatuetê ➣ tatu galinha
Tatu peba ➣ tatu chato
Tatuaya ➣ tatu de rabo mole
Tatu yepesy ➣ tatu mulita
Tatu tinbuku ➣ tatu de focinho longo
Tatu tinguasú ➣ tatu de focinho grande
Tatu turusu ➣ tatu gigante
Tatu poranga ➣ tatu belo
Tatu airỹ ➣ tatu gracioso
TATU APARA
Tatú, uipaá, akoérame, Seará guarinĩ uikoréme. Aete nakariweruã , aipóramo okwara awatiba ui tiã upysyk aé. Kuá guarinĩ umutuiué ãnheyma ramé, asuí uyapísupé kirimaweymana, usému okwara suí oyepebe uumaararama kaape. Akiti aé uú sauwa asuí koró. Niti uriku uka.
Aé umuara kwara nandi pe. Kuá kuara pupé aé ukíri ana uiku uyupuara tupépupé.
Tupã koywyapa uguatasawa yepépe, muyusuwa tuiué angawa karãmu uyupuara utupé pupé asuí mumuransuwa aé, uimusuú pireratã aé resé.
Saéramo kuá tuiué, suú anaramo, uypymuingokatú urendaba pupé. Aé byterin uú sauwa asuí koró, uikubo kuxiíma yawé.
Awaetá umaã kuá suú yepéramé,aiuã umaã sikusawa iauérã usenoin " Tatú apara " (Taʼ ú apara)
Tupã rynysem mukatú tuiué kirĩwaweymana uaá uikuera uyepé kaapupé, uikuputara umuyeréu tuiué upanhẽ uaá uikuera kuá ikuyawé, kuá suúyawé resé. Asuí kuáyawé uimunhã. Iauérã aikué kuá suúuru sepusepy piri aikué.
Amusú, amumirĩ, asuí suúuru yepéyepé tĩmiú iuíri ikué yuesé. Nhẽ (ma) awaetá usenoĩ, tatu upanhẽ kuá suúuru suúresé. Asuí umuyupira aywu ikukuwau(konhesei) arã isuú suúuru uyuyawé amuitá pupé. Yawékatú : Tatú apara, tatu asú , tatuetê, tatu peba , tatuaya, tatu yepesy, tatu tinbuku, tatu tinguasú, tatu turusu, tatu poranga, tatu airy, kuá yawé amuitá.
aywu (aybu) ➣ palavra / vocábulo
Pilka armadilo
La armadilo , oni diras, antaŭe estis batalanto el iu indiĝena gento de Ceara’. Tamen li ne estis kuraĝulo pro tio ne estis tiel ŝatata de sia gento.
Kiam li fariĝis sendenta maljunulo kaj jam ne havis forton por ĉasi, li forlasis sian genton por vivi sole en la arbaro kie li manĝadis formikojn kaj insektajn larvojn. Li ne havis domon kaj uzadis la malplenajn kavojn kie li dormis ĉiam sinvolvante en pajla plektaĵo.
Tupan’ je iu de siaj promenadoj tra la mondo, hazardi trovis la malfeliĉan maljunulon. Tupan tuj sentis kompaton pri li kaj aliformigis lin je malmola karapaco hava besto tiel kiel estis lia unua impreso pri la maljunulo kuntirita, sinvolvita en sia pajla plektaĵo.
Tiel la maljunulo, jam kiel besto, vivadis plibone en la ambiento kiu lin cirkaŭadis. Li daŭre manĝadis formikojn kaj larvoj kaj vivadis same kiel antaŭe.
Kiam La indiĝenoj vidis tiun beston unua foje, tuj observadis lian vivmanieron kaj aspekton kaj laŭ tio donis al li la nomo "tatu' apara" " (Ta' = formiko, ú = manĝi, apara = kurba) kion oni tradukas al “pilka armadilo”ĉar kiam li kuntiriĝas similas al pilko.
Tupan’ sentis sin kontenta pro tio ke li helpis al la jam senforta maljunulo kiu vivadis sole en la arbaro. Tiel li decidis aliformigi ĉiuj maljunuloj kiuj vivadis je sama kondiĉo, al bestojn similajn al tiu.
Kaj tiel li faris. Pro tio ekzistas pli ol dudek specoj da tiu besto.
Iuj pli grandaj, aliaj pli malgrandaj, kaj la manĝaĵo de ĉiu speco ankaŭ malsimilas inter si. Sed la indiĝenoj donas la nomo tatu' al ĉiuj bestoj de tiu sama speco kaj aldonas vorton por distingi unu speco de la alia. Ekzemple: Tatú apara, tatú asú , tatuetê, tatú peba , tatuaya, tatú yepesy, tatú tinbukú, tatú tinguasú, tatú turusú, tatú poranga, tatú airỹ, kaj tiel plu.
(Ta’ = formiko, ú = manĝi, apara = kurba)
Tupan ➣ dio
Tatú apara ➣ pilka tatu
Tatu asú ➣ korba tatú
Tatuetê ➣ kokina tatu
Tatu peba ➣ plata tatu
Tatuaya ➣ malmolvosta tatu
Tatu yepesy ➣ muleta tatu
Tatu tinbuku ➣ longnaza tatu
Tatu tinguasú ➣ grandnaza tatu
Tatu turusu ➣ giganta tatu
Tatu poranga ➣ bela tatu
Tatu airỹ ➣ ĉarma tatu
ボールアルマジロ
昔々、アルマジロはセアラーのある民族の一人の戦士だったと言われている。しかし、勇敢ではなかったので、その民族にはそれほど好かれてはいなかったそう。狩りをする力もない歯なしお祖父さんになった時，自分の民族から離れてジャングルに入った。そこで、蟻や虫の幼虫を食べて一人で暮らしていた。家は持ってなかった。蓆を身に巻いて、空っぽの洞穴で寝たりしていた。
トゥパンがこの世を散歩している時、その哀れなじいさんにであった。可哀相に思って縮められた身を， 蓆に丸めたじいさんを見た時の最初の印象に従って、そのじいさんを硬い背甲の動物の姿に変えた。
そうして、すでに動物の姿で、じいさんは自分を囲んでいた状況の中でよりよく暮らすようになった。蟻や幼虫を食べながら前のように暮らし続けた。
原住民達がその動物を初めて見た時、すぐその姿や暮らしぶりを見て、タトゥアパラと名付けた。(タツ= 蟻,ウ = 喰う, アパラ= 曲った)
トゥパンがジャングルで既に力尽きてひとりぼっちに暮らしていたじいさんを助けた事に喜びを感じて、同じ状況で暮らしているじいさん達皆をそれと似た動物に変える事にした。そしてそうした。だからその動物に対して２０種類以上が有る。ある種類は大きい、他の種類が小さい，それにそれぞれの 種類の食べているもの違うのです。しかし、原住民達はそれら全てをタトゥと名付ける。それらの違いを示すのに、タトゥの後に形容詞を付け足す。例えば：タトゥ アパラ, タトゥ アスー, タトゥエテー, タトゥ ペバ , タトゥアヤ, タトゥ イェペシー, タトゥ ティンブクー, タトゥ ティングアスー, タトゥてぅるすー, タトゥ ポランガ タトゥ アイリン 等.
トゥパン ➣ 神
タトゥ アパラ ➣ ボールアルマジロ
タトゥ アスー ➣ 大アルマジロ
タトゥエテー ➣ 本物アルマジロ
タトゥ ペバ ➣ 平たいアルマジロ
タトゥアヤ ➣ 柔らかいテールアルマジロ
タトゥ イェペシー ➣ 古代アルマジロ
タトゥ ティンブクー ➣ 長い鼻アルマジロ
タトゥ ティングアスー ➣ 大鼻アルマジロ
タトゥてぅるすー ➣ ジャイアントアルマジロ
タトゥ ポランガ ➣ 美しいアルマジロ
タトゥ アイリン ➣ 可愛いアルマジロ
볼 아르마딜로(armadillo)
옛날 옛날, "볼 아르마딜로"(armadillo)는 세아라이라는곳에 살았다 민족의 한사람 전사이었다라고 말해지고 있다. 그러나, 용감하지 않았으므로, 그 민족에게는 그다지 귀여움을 받아서는 없었던 따른다. 사냥을 하는 힘도 없는 이빠짐 할아버지가 되었을 때, 자신의 민족에게서 벗어나서 정글에 넣었다. "그래서개미나 벌레의 유충을 먹어서 혼자 생활하고 있었다. 집은 가지고 있지 않았다. 멍석을 몸에 감고, 텅 빈 동굴에서 자거나 하고 있었다.
트판이 이 세상을 산책하고 있었을 때, 그 불쌍한 할아버지를 만났다. 그가 불행하다고생각하고, 단축할 수 있었던 몸을, 멍석에 둥글게 한 할아버지를 보았을 때의 최초의 인상을 따르고, 그 할아버지를 단단한 껍질의 동물 모습에 바꾸었다.
그렇게 해서, 이미 동물의 모습으로, 할아버지는 자신을 둘러싸고 있었던 상황속에서 더 좋게 생활하게 되었다. 개미나 유충을 먹으면서 그전같이생활 계속했다.
원주민들이 그 동물을 처음으로 보았을 때, 바로 그 모습이나 생활을 보아서, 탙우아파라라고 명명했다. 【탙=개미】, 【우= 먹다】, 【아파라= 구부러졌다】 .
트판이 정글에서 이미 힘 떨어져서 외톨이에 생활하고 있었던 할아버지를 도운 것에 기쁨을 느끼고, 같은 상황에서 생활 하고 있는 할아버지들 모두를 그것과 닮은 동물에게 바꾸기로 했다. 그리고 그렇게 했다. 그러므로 그 동물에 대하여 20종류이상이 있다. 어느종류는 큰, 다른 종류가 작은, 거기에 각각의 종류가 먹고 있는 것 다르는 것입니다. 그러나, 원주민들은 그것들 모두를탙우라고 명명한다. 그것들의 차이를 내보이는데, 탙우의 뒤에 형용사를 첨가한다. 예를 들면 : 탙우아파라, 탙우아스, 탙우에테, 탙우페바, 탙우아야, 탙우예페시, 탙우틴브쿠, 탙우틴과수, 탙우트르수, 탙우포란가,탙우아이린등.
탙우아파라 ➣ 볼아르마딜로
탙우아스 ➣ 큰아르마딜로
탙우에테 ➣ 진짜아르마딜로
탙우페바 ➣ 평평한아르마딜로
탙우아야 ➣ 연약한데일아르마딜로
탙우예페시 ➣ 고대아르마딜로
탙우틴브쿠 ➣ 긴코아르마딜로
탙우틴과수 ➣ 큰코아르마딜로
탙우트르수 ➣ 거대한아르마딜로
탙우포란가 ➣ 아름다운아르마딜로
탙우아이린 ➣ 매력아르마딜로
